PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2025 m. Sausio 3 d. 14:25

Koronaviruso kilmė: visi vis labiau spaudžia Kiniją

Lietuva

SAM nuotr.

Etaplius.LTŠaltinis: ALFA.LT


337213

Praėjus penkeriems metams po to, kai pasaulį nusiaubęs užkratas pirmą kartą buvo aptiktas Kinijos Uhano mieste, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paragino Pekiną pasidalyti duomenimis apie koronaviruso kilmę, rašo Politico.eu.

„Mes ir toliau raginame Kiniją dalytis duomenimis ir prieiga, kad galėtume suprasti COVID-19 kilmę. Tai moralinis ir mokslinis imperatyvas, – sakoma PSO pirmadienio pareiškime. – Be skaidrumo, dalijimosi informacija ir bendradarbiavimo tarp šalių pasaulis negalės tinkamai užkirsti kelio būsimoms epidemijoms ir pandemijoms ir joms pasirengti.“

Dauguma mokslininkų mano, kad virusas iš gyvūnų peršoko žmonėms. 2021 m. PSO vadovaujama grupė, nuvykusi į Uhaną, teigė, kad jis tikriausiai buvo perduotas iš šikšnosparnių žmonėms per kitą gyvūną, tačiau pridūrė, kad reikia atlikti daugiau tyrimų.

Tačiau pernai JAV federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Christopheris Wray pareiškė, kad jo pareigūnai įvertino, jog „greičiausiai pandemiją sukėlė galimas incidentas laboratorijoje“ Uhane, taip patvirtindamas prieštaringai vertinamą „laboratorijos nutekėjimo“ teoriją, nors JAV žvalgyba nerado jokių tiesioginių tai patvirtinančių įrodymų. Kinija tuo metu teigė, kad šis teiginys yra „visiškai nepatikimas“.

Viruso kilmė taip pat buvo politiškai ginčytinas klausimas JAV, kai respublikonų vadovaujamas Kongreso pandemijos pakomitetis šio mėnesio pradžioje padarė išvadą, kad po dvejus metus trukusio protrūkio tyrimo virusas kilo Kinijos laboratorijoje. Komisijai priklausantys demokratai paskelbė savo ataskaitą, kurioje teigė, kad tyrimo metu „nepavyko išsiaiškinti viruso kilmės ar geriau suprasti, kaip atsirado naujas koronavirusas“.

Pekinas antradienį atkirto į PSO komentarus, sakydamas, kad dalijosi informacija apie COVID-19 „nesislapstydamas“.

COVID-19 atsekamumo klausimu Kinija pasidalijo daugiausia duomenų ir tyrimų rezultatų ir labiausiai prisidėjo prie pasaulinių atsekamumo tyrimų, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Mao Ning. – PSO tarptautiniai ekspertai ne kartą sakė, kad lankydamiesi Kinijoje jie aplankė visas vietas, kurias norėjo aplankyti, ir susitiko su visais žmonėmis, kuriuos norėjo pamatyti.“

2020 m. sausį Kinijoje buvo paskelbtas karantinas, o viso pasaulio šalys greitai pasekė jos pavyzdžiu, kad sustabdytų viruso plitimą. Buvo uždarytos mokyklos, darbuotojams liepta dirbti iš namų, atšaukti skrydžiai, įvestos privalomos kaukės, žmonės raginami likti namuose, nes virusas, nuo kurio infekcijos įkarštyje Europoje per mėnesį mirdavo 40 tūkst. žmonių, plito visame pasaulyje.

2023 m. Kinijos mokslininkai į tarptautinę duomenų bazę įkėlė genetinius duomenis, surinktus iš gyvo maisto turgaus Uhane, ir susiejo COVID-19 su meškėnų veislės šunimis. Tarptautinė tyrėjų grupė teigė, kad jie yra „labiausiai tikėtini ligos platintojai“.

Vis dėlto Kinija sulaukė kritikos dėl savo požiūrio į komunikaciją apie protrūkį, nes slopino vidaus pranešimus ir nustatė viruso kilmės mokslinių tyrimų kontrolę. Be to, iš pradžių ji užblokavo PSO komandos įvažiavimą 2021 m., o po to, kai buvo leista apsilankyti, griežtai kontroliavo vizitą. Kinijos pareigūnai taip pat užsiminė, kad liga galėjo būti atvežta iš užsienio.

PSO duomenimis, nuo COVID-19 mirė daugiau kaip 7 mln. žmonių, o pasaulyje užregistruota daugiau kaip 760 mln. susirgimų. 2023 m. gegužę ji pareiškė, kad COVID-19 nebėra visuomenės sveikatai pavojinga situacija.

#COVID-19#PANDEMIJA#KINIJA