„Korona“ kaip ir skiepai suskaldė visuomenę

Mano skaitytojai jau, ko gero, pastebėjo, kad aš esu stebėtoja. Stebiu, kaip keičiasi gyvenimas mūsų rajone, stebiu, kaip keičiasi politika, stebiu, kaip keičiasi visuomenė. Turėti įtakos pokyčiams neturiu nei antgamtinių, nei kokių kitų galių ar ryšių, tai prisiėmiau sau lengviausią poziciją – stebėtojo.

Štai šią savaitę stebėjau, kaip interneto platybėse visuomenė pradėjo ryškiai skilti į du frontus: vieną, kuris baugina, kad koronavirusas pats pavojingiausias šių dienų priešas, kitą – kad tai išgalvotas burbulas kažkam norint pasipelnyti. Feisbuko tinklalapyje itin suaktyvėjo paskyra „Vakcina nuo vatnikų“. Administratoriai nuasmeninti ir prisistato kaip paprasti piliečiai, kurie „apjungti vieno tikslo – daryti viską, kad apgintumėme Lietuvos viešąją erdvę nuo pro-kremliškų resursų skleidžiamos melagingos propagandos.“ Šiame puslapyje galima rasti daug įdomių temų apie skiepus, apie kaimyninės šalies vykdomas atakas prieš oponentus ir, žinoma, apie CORONA-19 virusą.
Skaičiau ir kitos pusės išsakomas mintis apie išvardintas aktualijas. Skiepų tema nebus niekada išsemta ir bendro vardiklio, manau, dar ilgai neturėsime. O va štai viruso tema sklinda įdomios kalbos ir dar įdomiau tai, kad tokiomis kalbomis vis daugiau žmonių patiki. Štai taksistas pasakoja, kad jau ne vienas klientas porino, jog neva jų giminaičiams sveikatos įstaigos siūlė pinigų už tai, kad tie sutiktų jų mirusiųjų artimųjų mirties liudijime koronavirusą įrašyti kaip mirties priežastį. Ir tų žmogelių po Lietuvą vis didėja ir vis platėja jų geografinė buvimo vieta. Neva žmogeliui siūlo sumokėt tūkstantį eurų ir dar pasirūpinti, kad kremavimas vyktų be eilės. Pažiūrėjus į mirusiųjų skaičių, kuris per kelis mėnesius ne tiek jau ir paaugo. Šią dieną 86, o per du mėnesius gal kokių penkiolika. Susidaro įspūdis, kad tik tas dešimtukas pinigų ir neatsisakė, o visi kiti šimtai ar tūkstančiai, kurių artimieji mirė per pastaruosius mėnesius, buvo itin pilietiški ir su siūlymais nesutiko. Man asmeniškai susidurt neteko, bet, manau, į mirties liudijimą įrašyti koronavirusą įmanoma tik gavus jo teigiamą testą. Na, o testų tikslumas jau visai kita tema.

Paaštrėjus situacijai, mūsų kaimyninėje šalyje padaugėjo ir bauginančios informacijos apie artėjantį karą, apie kaltinimus neva tiek įstatymus kuriančioji, tiek juos vykdančioji valdžia mums meluoja, sparčiai plinta, kad koronaviruso apskritai nėra ir visos tos žinios tik pramanai. Kaip mano senelis sakė, kiek žmonių, tiek nuomonių, tik dar visada pabrėždavo: „Jei ką išgirsti, nepulk tikėti aklai, bandyk paklausyti kelių išmintingų žmonių nuomonių ir tada galvokis, kaip išmanai pati.“ Tai štai, brangieji, kaip norite, taip galvokite, o aš dėkinga sveikatos ministrui už tai, kad mūsų šalyje nebuvo tokios situacijos kaip Italijoje ar Ispanijoje ir nuo viruso mirusiųjų kūnai nebuvo paliekami gatvėse, nes netilpo į morgus. Tose šalyse net buvo išrastas mobilus krematoriumas, tiesiog ten žmogų sudegina, kur jis buvai rastas negyvas.

Na ką dabar apie šviesesnius dalykus pakalbėkime. Lietuvoje prasidėjo bulviakasio metas. Kaimynėlis ūkininkas sako, kad bulvių, kaip ir pomidorų, šiemet užderėjo neregėta galybė. Va ir per žinias porina, kad daržovės šiuo metu atpigo kone trečdaliu. Ir čia ne be koronos pagalbos. Mat, kai per karantiną ūkininkai negalėjo prekiauti savo užauginta produkcija, tai dabar skuba ja atsikratyti bijodami, neduok die, grąžinamo karantino. Na štai jums ir posakis peršasi: „Nieko nėra blogo, kas neišeitų į gerą.“

Jonė LIEPONĖ