Kooperatyvams – palankesnės sąlygos gauti finansavimą

Kooperacijos nauda pasaulio ūkininkai neabejoja. Juk susibūrę draugėn žemdirbiai turi geresnes pozicijas komercinėje rinkoje, yra stipresni derėdamiesi su perdirbėjais, susijungę jie gali tvirčiau atstovauti savo interesams ir ginti teises.

Deja, Lietuvos žemdirbius žodis „kooperacija“ vis dar baugina. Ir be reikalo. Juk į kooperatyvus susijungusiems ūkininkams lengviau ne tik kovoti dėl vietos po saule, bet ir gauti kaimo plėtros paramą. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) 2017 m. metų pradžioje pakeitė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m.
programą (KPP) ir numatė skirti galimą didesnį paramos intensyvumą kooperatyvams, kad šie galėtų lengviau gauti paramą.

Tikisi, kad parama bus prieinamesnė ir patrauklesnė

Anksčiau į paramą pagal schemą „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ galėdavo pretenduoti žemės ūkio veiklą, apimančią žemės ūkio produktų gamybą, jų apdorojimą, savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimą, vykdantys žemdirbiai. Prasidedant 2017 m. apibrėžimas buvo pakeistas taip, kad į paramą pagal schemą „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ gali pretenduoti pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, superkantys, realizuojantys ar perdirbantys savo narių ūkiuose išaugintus žemės ūkio produktus. Negana to, pagal KPP priemones „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir plėtrą“ žemės ūkio kooperatyvams numatytas galimas didesnis paramos intensyvumas.

ŽŪM viliasi, kad šie pakeitimai KPP paramą kooperatyvams padarys patrauklesnę ir prieinamesnę. Vis dėlto finansavimą gavusių ir panaudojusių kooperatyvų patirtis rodo, kad ir be naujausių pakeitimų parama jiems buvo nesunkiai prieinama.

Įsigijo darbo našumą ir kokybę gerinančios technikos

Vienas tokių pavyzdžių – Šakių rajono Jokūbonių kaime įsikūręs Martyno Laukaičio vadovaujamas kooperatyvas „Suvalkijos daržovės“. Šiuo metu jam skirtas finansavimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ žemės ūkio produktų perdirbimui ir (ar) rinkodarai. Anot
M. Laukaičio, kooperatyvui siekiant gauti paramą nereikėjo atlikti kažkokių ypatingų ar sudėtingų veiksmų. Sako, ūkis atitiko paramos taisyklėse numatytus reikalavimus, taigi beliko tinkamai užpildyti paraišką.

„Tokia programa ir priemonė, pagal kurią gavome finansavimą, buvo pasirinkta todėl, kad ji geriausiai atitiko kooperatyvo poreikius. Galutinis ir svarbiausias mūsų veiklos tikslas – patenkintas klientas. Kad jis toks būtų, turime laiku reikiamą kiekį tinkama forma pateiktų daržovių pristatyti į sutartą vietą, todėl gavę finansavimą įsigijome daržovių pakavimo mašiną, specialų transportą daržovėms iš laukų pargabenti“, – kalbėjo kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ vadovas Martynas Laukaitis.

Kooperacija atvėrė kelius į platesnes rinkas

M. Laukaičio nuomone, atskiri kooperatyvo nariai nei tokią paramą būtų gavę, nei tokiems užsakovams, su kokiais dirba šiandien, būtų įdomūs.

„Labai džiaugiamės, kad ryžomės susivienyti, nes tik tokiu būdu tapome partneriais su didžiausiomis Lietuvos prekybos sistemomis ir savo auginamoms daržovėms sugebėjome atverti kelius į užsienio rinkas.

Užsienio ūkininkai savo kasdienybės be kooperacijos neįsivaizduoja. Juk dirbant su dideliais užsakovais svarbu užtikrinti didelius produkcijos kiekius. Pavieniai ūkiai tokių reikalavimų įvykdyti negali, todėl žemdirbiai kooperuojasi. Dėl tokios pačios priežasties mes, septyni Suvalkijos ūkininkai, taip pat susijungėme.

Iš pradžių buvo dvejonių, nes supratome, kad susivienijus teks derintis vieniems prie kitų, kartais galbūt priimti vienam ar kitam nariui nepatinkančius, nepalankius sprendimus. Nepaisant to, nepatogumų procentas susikooperavus siekia tik apie
20 proc., o apie 80 proc. susijungimo sudaro nauda. Šiandien jau neįsivaizduojame, kaip galėtumėme dirbti be kooperatyvo“, – kooperacijos privalumus vardijo
M. Laukaitis.

Užsakymo numeris. 78456