Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pexels.com nuotr.
Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt
Antradienį Konstitucinis Teismas pradės nagrinėti bylą dėl dvigubos pilietybės referendumo. Teismas svarstys Seimo nutarimo nuostatą, pagal kurią balsavimas privalomajame referendume dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo turi vykti dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka, atitikties Konstitucijai.
Į Konstitucinį Teismą kreipėsi Seimas, suabejojęs savo praeitų metų spalio mėnesį priimtomis nutarimo straipsnio nuostatomis, kuriomis nustatyta, jog referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo vyks dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka, atitiktimi Konstitucijai. Pareiškėjas pažymi, kad Konstitucijoje nėra nurodyta, kiek laiko gali vykti rinkimai ar referendumai, tai nustatyti yra įstatymų leidėjo prerogatyva.
Seimas primena, kad konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ yra nurodyta, kad Seimas šį konstitucinį aktą priėmė „vykdydamas Lietuvos Respublikos piliečių valią, pareikštą 2003 m. gegužės 10 ir 11 dienomis įvykusiame referendume“.
Iš šių nuostatų galima daryti išvadą, kad Lietuvos Konstitucijoje yra numatytas referendumo nepertraukiamumo principas, reiškiantis, kad referendumas gali vykti vieną arba dvi dienas iš eilės, tačiau referendumo organizavimas, kai jis vyktų dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka, galėtų neatitikti konstitucinės referendumo sampratos.
Be to, ginčijamomis nuostatomis, pasak pareiškėjo, galėtų būti pažeistas ir konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, nes asmenys, kurie balsuotų referendume antrąją jo dieną po dviejų savaičių, galėtų turėti daugiau informacijos apie vykdomą referendumą.
Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį, iki bus paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas šioje byloje, ginčijamo Seimo praeitų metų spalio nutarimo „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ 2 straipsnio galiojimas sustabdytas.
Į posėdį kviečiami pareiškėjo atstovai Seimo nariai Julius Sabatauskas ir Stasys Šedbaras, taip pat suinteresuoto asmens atstovė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.
Praeitų metų spalio mėnesį projektą inicijavusi Seimo narių grupė siūlo pateikti privalomajam referendumui Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tekstą. Pagal siūlomą projektą, „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais.
Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis.
Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.
Dvigubos pilietybės instituto išplėtimo siekia užsienio lietuviai, tačiau jie nuogąstauja, kad referendumas gali neįvykti dėl mažo aktyvumo.
Siūloma, kad referendumu priimti Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d.
ELTA