Kolegijos prodekanė pristatė savo antrą romaną, išleistą dviem kalbomis

Marijampolė
Ričardo Pasiliausko nuotraukos
Loreta Akelienė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Marijampolės kolegijos Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto prodekanė, Projektinės veiklos ir tarptautinių studijų partnerystės skyriaus vadovė, lektorė Odeta Gluoksnytė neseniai pakvietė į savo knygos „Trečias kartas“ pristatymą Marijampolės kultūros centre.

Apie Odetą Gluoksnytę rašėme po to, kai 2012 metais pasirodė jos pirmas romanas „Apniukęs dangus“ („Dark Sky“), kuris buvo išleistas iškart dviem kalbomis – lietuviškai ir angliškai. Penktadienį ji pristatė antrą savo knygą „Trečias kartas“, kurią vėl pasirašė kaip Odeta Willow, o skaitytojams oficialaus pristatymo dėl karantino ribojimų teko gerokai palaukti.

Kultūros centro mažojoje salėje susirinko autorės gerbėjai, pritemdytoje salėje suskambo saksofono garsai. Renginį vedė Marijampolės kolegijos direktoriaus pavaduotojas Marius Žitkus, prisipažinęs, kad ir jį patį romanas užkabino, nors pradžioje manė tik pavartysiąs.

Pirmas klausimas autorei: ar čia autobiografinė knyga? Nes panašumas didelis – aprašoma jauna išvaizdi blondinė, dirbanti kolegijoje dėstytoja. Autorės atsakymas: „Autorė nuo kūrinio neatsiejama, nedaloma, juk knyga – tai tu. Aš norėjau būti lyginama su romano heroje Atėne, bet kiekvienas matykite mane širdimi“ leido spėti, kad tai visgi knyga apie autorę. Ji pacitavo dukros žodžius, kai ši perskaitė romaną: „Mama – čia ne tu, nors pradžioje taip ir atrodė“.

Taip pat buvo klausta, ar jau rašomas trečias romanas. Pasirodo, trečia knyga turėjo gimti praėjusią vasarą, bet šio proceso nepaskubinsi.

Rašyti O. Gluoksnytę skatina emocija, noras pagelbėti kitoms moterims, patenkančioms į panašią situaciją. O sėkmės formule ji laiko pasitenkinimą savimi, savo darbu. Sėkmė – ir būti tiek užaugusiai, kad padėtum kitiems. Knyga „Trečias kartas“ kviečia į kelionę po jausmus, atspindi esminę idėją – jausmingumą.

Autorė pabrėžė, kad antrasis romanas yra pirmojo „Apniukęs dangus“ tęsinys. Pasakojama nauja Atėnės meilės istorija. Romano veiksmas prasideda rugsėjo pirmąją kolegijos mokslo metų pradžios iškilmėse, kur dėstytoja Atėnė sutinka studentą Luką. Atėnė – išvaizdi, figūringa per 30 metų moteris, nuolat besišypsanti: „šypsena – jos nuolatinė būsena“. Ji dalija save į kairę ir į dešinę, nes yra laisva ir nepriklausoma. Lektorė, šokėja, psichologė, darboholikė – puikus šiuolaikinės moters pavyzdys. Meilė buvusiam mylimajam Saniui ją sužlugdė (tai pirmo romano siužetas), ji sunkiai, bet visgi pakilo iš pelenų. Dabar Atėnė vėl trokšta meilės, kurios nuojauta ir viltis knygoje neapleidžia. Moteris žiūri romantinius filmus ir verkia, mėgsta šokti, moka būti žavinga, nemėgsta tuščių žmonių. Ją persekioja buvęs vyras, bet ji sau neleis savęs gailėtis. Gyvenimo sunkumai ją sutvirtino, padėjo geriau pažinti save.

Studentas Lukas – dvidešimtmetis juodaplaukis studentas su vienos dienos barzdele. Gyvenantis vienas, sugebantis tvarkytis, augęs su motina, tėvo nepažįsta. Tylenis, draugiškas ir vienas geriausių studentų. Atėnė pakvietė jį padėti versti tekstus, taip ėmė bendrauti ir gimė jausmai. Moteris bijojo jaunuolio jausmų, bet nežinojo, kaip tai sustabdyti. Lukas rūpinosi ja, sakė lauksiantis tiek, kiek reikės. „Galite pykti, bet būsiu šalia. Man daugiau nieko nereikia“, – sakė vaikinas. Meilėje jis radęs gyvenimo prasmę ir laimę, todėl visuomet norėjo būti su Atėne. Pažadėjo gyventi tam, kad padarytų ją laimingą. Vaikinukas net ėmė sportuoti, kad taptų panašus į Atėnės svajonių vyrą... Kai Atėnei ėmė atrodyti, kad jau negali būti tobuliau, ir ji pagaliau pamilo.

Gyvenime laimingų pabaigų nebūna. Taigi ir Atėnę santykiai ėmė slėgti, rutina gniuždė, moteris nenorėjo būti trapi mergaitė, kuriai reikia tik globos. „Pagalvojau, kad būtų smagu išbandyti ką naujo.“ Ir Atėnė pabandė – atlikti šuolį parašiutu... Tą patį padarė ir romano autorė Odeta. Ji susitapatino su savo heroje ir padedama Sasnavos aerodromo vadovo Alvydo Danilaičio taip pat pasiryžo atlikti šuolį parašiutu. Šuolis buvo išskirtinis, nes sujungė tris progas: O. Gluoksnytės romano „Trečias kartas“ išleidimą, Marijampolės kolegijos 20 metų įkūrimo sukakties paminėjimą ir A. Danilaičio 3333-ąjį šuolį.

Knygos pristatymo dalyviai turėjo progos šuolį pamatyti – buvo parodytas apie tai sukurtas filmukas. O. Gluoksnytė savo įspūdžius pakomentavo taip: „Kartais taip ir gyvenime būna – kai myli, atrodo, nejauti savęs“.

Renginyje skambėjo dainininkės Viktorijos Kajokaitės atliekamos dainos. M. Žitkus, pristatydamas 528 puslapių romaną, sakė, kad knyga gali tapti ir psichologinės pagalbos įrankiu nusivylusiems meile. Gali padėti suprasti, kodėl gyvenimas klostosi ne taip, kaip norisi. Taip pat padrąsinti nebijoti siekti pokyčių ir ieškoti pagalbos. „Norėčiau teigti, kad tai – moteriško suvokimo atspindys. Romanas vyrams padės pažinti tokias moteris, kaip ir nepasiklysti jausmų labirintuose. Perskaičiau romaną su malonumu ir galiu pasakyti, kad ši knyga gali tapti ir įkvėpimu kreiptis pagalbos į psichologus, kai per sunku atsiverti net sau. Tada, kai atrodo, kad išbarstei tikslus ir apleido jėgos“, – sakė M. Žitkus. Pasak jo, tai gražiausia meilės istorija, kurią teko skaityti. Įtaigus stilius suvirpino širdies stygas. Per romano kalbą plūsta vitališka energija, o autorei pavyksta žodžiais perteikti jausmus, visgi jai rūpi ne tik emocijos.

Renginio metu buvo galimybė įsigyti romaną „Trečias kartas“, taip pat knygų skirtukų, atvirukų. Šalia romano buvo išdėlioti „Suvalkiečio“ egzemplioriai su šį romaną pristatančiu straipsniu, kurį publikavome pernai balandžio mėnesį. Po renginio dalyviai galėjo pasivaišinti ir aptarti naują romaną.