PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Mokslas2024 m. Birželio 13 d. 17:09

Koks likimas laukia Telšių rajono gimnazijų?

Telšiai

Unsplash.com nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Telšių rajono savivaldybė


304694

Birželio 12 d. Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus nuotoliu bendravo su LR švietimo, mokslo ir sporto viceministru Ignu Gaidžiūnu bei kitais ministerijos atstovais. Susitikimo tikslas – aptarti trijų Telšių rajono gimnazijų (Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazijos, Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos ir Luokės Vytauto Kleivos gimnazijos) likimą.

Susitikime taip pat dalyvavo Telšių rajono savivaldybės vicemerai Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė ir Almantas Lukavičius, Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Lina Leinartienė bei Tryškių Lazdynų Pelėdos, Varnių Motiejaus Valančiaus ir Luokės Vytauto Kleivos gimnazijų vadovai.

Pagal Švietimo įstaigų tinklo pertvarką, nuo šių metų rugsėjo 1 dienos III gimnazijos klasė galės būti sudaroma tik tada, jeigu joje mokysis ne mažiau kaip 21 mokinys. Toks ministerijos sprendimas ypač skaudus trims rajono gimnazijoms – Tryškių Lazdynų Pelėdos, Luokės Vytauto Kleivos ir Varnių Motiejaus Valančiaus. Ir jeigu Varnių gimnazija iki 2025 m. rugsėjo 1 d. reikiamą mokinių skaičių surinks, tai likusioms dviems gresia gimnazijos statuso praradimas.

Pokalbio metu meras T. Katkus dar kartą viceministrui akcentavo, kad būtina išsaugoti rajono kaimiškąsias gimnazijas, kad Telšiams nepriimtina tokia ministerijos politika, ir kad Vyriausybės kabinetuose sukurti algoritmai, kuriais remiantis įgyvendinama Švietimo įstaigų tinklo pertvarka, orientuota ne į ugdymo proceso gerinimą, bet į kaimų ir miestelių žlugdymą.

Rajono vadovo teigimu, tam, kad gimnazijos rajone išliktų, III klasės komplektui keliamą reikalavimų kartelę būtina nuleisti nuo 21 mokinio vienoje klasėje iki 12-kos. Yra ir kompromisinis Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymas dėl 15 mokinių skaičiaus viename komplekte. Šiam siūlymui, anot mero, būtų galima pritarti, jeigu nesusidarius pilnam komplektui, ministerija leis Savivaldybei iš savo biudžeto skirti finansavimą. Taip pat T. Katkaus teigimu, nėra aišku, kodėl buvo panaikinta iki šiol taikyta išimtis gimnazijoms, nutolusioms daugiau kaip 30 km nuo kitos gimnazijos.

Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja L. Leinartienė atkreipė ministerijos vadovybės dėmesį, jog nuo kitų metų papildomai gimnazijose įvedamas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) slenkstis, kuris dar labiau sumažins į gimnazijų III klases patenkančių mokinių skaičių. Todėl mažinti reikalavimus komplektuojant klases yra būtina siekiant išsaugoti kaimiškąsias gimnazijas. Praradus gimnazijos statusą, ugdymo įstaiga palaipsniui sunyks: sumažės mokytojų krūviai ir vis sunkiau juos bus pritraukti ar išlaikyti tokiose mokyklose, vaikai rinksis miesto ugdymo mokyklas, kurios užtikrina vidurinio ugdymo programas.

Vedėja ministerijos atstovus ragino pagalvoti ir apie patį vaiką: kiekvieną rytą į mieste esančias gimnazijas jam reikėtų keltis 6 val. ryte, važiuoti apie 30 kilometrų, o po pamokų grįžti atgal. Vien kelionė truktų apie valandą. Taip pat tokiems mokiniams visiškai nebeliktų laiko neformaliajam ugdymui.

L. Leinartienė pabrėžė, jog Telšių rajono mokyklų tinklas buvo pradėtas optimizuoti 2009 m. Ir šiandien jis yra puikiai sustyguotas ir keisti nieko nereikia.

LR švietimo, mokslo ir sporto viceministras I. Gaidžiūnas teigė, jog ministerija skubių sprendimų, kurie gali sukelti blogas pasekmes, neketina priimti. Tačiau patikino, kad diskusijoms dėl kaimiškųjų gimnazijų keliai nėra uždaryti. Prie šio klausimo viceministras pažadėjo grįžti rudenį.

Savo ruožtu Telšių rajono savivaldybės meras T. Katkus teigė, jog iš ministerijos tikisi lankstumo ir greitų sprendimų. Ypač, jeigu nesurinkus reikiamo mokinių skaičiaus, nors vienai iš trijų Telšių rajono kaimiškųjų gimnazijų, iškiltų statuso praradimo grėsmė.