Kokliušu sergančios naujagimės mama džiaugiasi, kad į ligoninę atvyko laiku

Šiauliai

Z. Katkienės nuotr.

Zita KatkienėŠaltinis: Etaplius.lt

314018

Daugeliui kokliušas – nauja, negirdėta liga, šiais metais pradėjusi plisti ir Lietuvoje. Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų ligų profilio Vaikų ligų skyriuje pacientų pastebimai ėmė daugėti, prasidėjus vasarai.

Iki šiol skyriuje gydyti teko 10 vaikų, nors anksčiau per metus pasitaikydavo tik keletas kokliušo atvejų. Rugpjūčio pradžioje į skyrių pateko mama su trim mažamečiais vaikais, kurių mažiausiai – mėnuo. Moteris džiaugiasi, kad laiku atvyko į ligoninę, nes būnant čia naujagimei dukrytei kilo baisūs priepuoliai, kuriuos be profesionalių medikų pagalbos vargu ar būtų pavykę išgyventi. Apie skiepais suvaldytą ir daugelio pamirštą kokliušo infekciją kalbėjomės su Vaikų ligų skyriaus gydytoja Julija Aleksandrovičiene.

Į ligoninę – dėl kosulio

Viduryje vasaros kosėti pradėjusi dešimtmetė duktė Ema N. Akmenės rajono gyventojai Ievai Juškevičienei nesukėlė jokių blogų minčių. Tris dukras auginanti moteris iš patirties žino, kad ir vasarą vaikai suserga peršalimo ligomis: sloguoja, kosti, suskausta gerklė. Tačiau kai kosėti pradėjo vos mėnesio dukrytė Viltė, tėvai sunerimo ir praėjusio pirmadienio naktį, nebelaukdami ryto, nusprendė vykti į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Dabar moteris dėkoja Dievui už šį sprendimą, nes baisiausia, kas galėjo įvykti, prasidėjo būnant ligoninėje.

„Man tas kosulys pradėjo nebepatikti, o ir apetitas dukrytės prapuolė“, - pasakoja ligoninės palatoje su trim dukromis būnanti mama. Kai kūdikiui vos mėnuo ir jis nevalgo, mamai ypač neramu. Sutuoktiniai nusprendė nebelaukti ir su naujagime atskubėjo į Moters ir vaiko klinikos Vaikų skubiosios pagalbos-priėmimo skyrių.

Apžiūrėję mažąją pacientę medikai nusprendė guldyti į ligoninę. „Jau būnant ligoninėje kosulys intensyvėjo ir net prasidėjo priepuolis. Vaikas pamėlo, kelioms minutėms sustojo kvėpavimas – buvo labai baisu“, - ašarų akyse nesulaikydama pasakojo trijų mergaičių mama ir dėkojo Dievui, kad priepuolio metu jau buvo ligoninėje ir dukrytei buvo suteikta skubi medikų pagalba.

Po šio priepuolio gydytojai mamai paaiškino, kad įtaria, jog vaikui yra kokliušas. Vėliau buvo atlikti visi reikiami tyrimai ir diagnozė patvirtinta.
Priepuolis pasikartojo ir dar kartą. „Šeštadienį buvo toks stiprus kosulys, vaikas tapo visas mėlynas, net keletui minučių užgniaužė kvapą. Medikai tuoj jungė deguonį, po kurio atsigavusi dukrytė dar kurį laiką buvo leisgyvė, išsekusi, kol visiškai atsigavo. Nežinau, kas būtų buvę, jei taip būtų įvykę, būnant namie“, - pasakodama sunkų išgyvenimą mama neslėpė, kad buvo labai sunku, matant tokios būklės savo naujagimį kūdikį. Dabar Viltės būklė gerėja, skirtas gydymas padeda.

Į ligoninę atvežtos ir toje pačioje palatoje gydomas ir vyresnės dvi dukros: dešimties metukų Ema ir aštuonerių Ugnė. Mama sako, kad abi dukros skiepytos nuo kokliušo, o mažosios dar nespėjo paskiepyti, nes nuo kokliušo skiepijami dviejų mėnesių naujagimiai.

„Ačiū“ mamoms, kurios yra „didvyrės“ ar antivakserės, ir neskiepija vaikų. Dėl jų plinta kokliušas, o mes susirgome ir turėjome patirti tokį košmarą“, - piktinasi I. Juškevičienė, įsitikinusi, kad skiepai yra reikalingi, o būtini skiepai – privalomi. „Nelinkiu nei vienai mamai išgyventi tokio košmaro ir matyti savo mėlstantį vaiką, kuriam nieko negali padėti, tik prašyti, kad įkvėptų, kad atsigautų“, - dalinasi išgyvenimais jauna moteris, kuriai tenka rūpinti dar dviem sergančioms dukroms. Vyresnioji iki šiol patiria stiprius kosulio priepuolius, besibaigiančius vėmimu. Tik Ugnė jaučiasi geriau, nes jai anksčiau nustatyta diagnozė ir pradėtas gydymas.

Skiepais suvaldoma infekcija

Moters ir vaiko klinikos Vaikų ligų skyriaus gydytojos Julijos Aleksandrovičienės klausiame ar Šiauliuose, kaip ir Lietuvoje, daugėja kokliušo atvejų?

- Iki šiol jau daugelį metų vaikų ligų gydytojams labai retai tekdavo diagnozuoti kokliušą. Dabar kokliušo atvejų daugėja visoje šalyje. Per šiuos metus vien iki balandžio mėnesio buvo diagnozuoti 32 atvejai. Vaikų ligų klinikoje pirmoji kokliušo diagnozė nustatyta birželio mėnesį. Per birželio ir liepos mėnesius buvo diagnozuota 10 ligos atvejų. Rugpjūčio mėnesį diagnozuoti dar keli nauji kokliušo atvejai. Anksčiau per metus būdavo diagnozuojami pavieniai šios ligos atvejai, tad akivaizdu, kad infekcija plinta sparčiai.

- Kaip užsikrečiama kokliušu?

- Kokliušas plinta oro lašeliniu keliu. Ypač labai greitai ši liga plinta arti esančiam žmogui kosėjant, čiaudint. Nustatyta, kad vienas kokliušu sergantis žmogus gali užkrėsti nuo 12 iki 15 žmonių. Sergantysis kokliušu ligą gali platinti apie 21 dieną, nuo pirmųjų ligos simptomų iki pirmų dviejų savaičių nuo tipiško kosulio priepuolių atsiradimo. Todėl labai svarbu, kad žmogus būtų pasiskiepijęs ir laikytųsi kosėjimo, čiaudėjimo higienos. Kūdikiai dažniausiai užsikrečia nuo suaugusių, kurie net nežino, kad serga kokliušu, nes ši liga suaugusiesiems dažniausiai nediagnozuojama. Kokliušo inkubacinis periodas dažniausiai trunka 7 – 10 dienų, bet gali būti, kad ir tik po 21 dienos nuo užsikrėtimo pasireikš pirmieji ligos požymiai.

-Kaip pasireiškia ši liga?

- Kokliušo infekcija gali būti skirstoma į tris stadijas. Liga prasideda nestipriu kosuliu. Tai yra pirmasis peršalimo etapas, kuris gali trukti vieną-dvi savaites. Tai – ligos pradžia, kurios simptomai panašūs į peršalimo ligoms būdingus simptomus: vargina sloga, čiaudulys, nežymus karščiavimas, neryškus kosulys. Po kelių savaičių kosulys intensyvėja, prasideda antras etapas, medikų vadinamas paroksizminiu (atakų) etapu. Ši stadija įprastai trunka 1 – 6 savaites, tačiau gali tęstis ir iki 10 savaičių. Būdingas simptomas – staigūs, spazminiai kosulio priepuoliai. Tokie kosulio priepuoliai gali užtrukti net iki keliolikos minučių.

Per parą gali ištikti nuo kelių iki keliolikos tokių priepuolių, dažniausiai jie paūmėja ir vargina naktimis. Kosulio atakų pabaigoje jaučiamas nuovargis, gali vemti, kentėti nuo deguonies stygiaus. Tarp kosėjimų epizodų paprastai sergantis žmogus atrodo sveikas. Paskutinioji - sveikimo stadija, dažniausiai trunka 2 – 6 savaites, bet gali trukti ir mėnesiais. Kosulys paprastai praeina per 2 – 3 savaites, tačiau kosulio priepuoliai gali bet kada atsinaujinti, ypač jei susergama kvėpavimo takų infekcijomis. Kokliušas turi specifinį kosulį, iš kurio galima įtarti šią ligą. Pirmą savaitę, prasidėjus kosuliui, dar būtų sunku atskirti, ar tai kokliušas, bet paskui, išgirdus atitinkamą kosulio epizodą, galima įtarti, kad tai kokliušas.

- Ar visi sergantieji kokliušu gydomi ligoninėje?

- Kokliušas tai – ūminė infekcinė kvėpavimo takų liga, kuriai būdingi spazminiai kosulio priepuoliai. Klasikinį kokliušą sukelia bakterija, kuri gamina daugybę antigeninių ir biologiškai aktyvių medžiagų, sukeliančių kokliušui būdingus simptomus. Į ligoninę guldomi mažesnio amžiaus vaikai. Ligos sunkumas priklauso nuo amžiaus, dažniausiai maži vaikai serga sunkiau. Be to mažesniame amžiuje būta dažnesnės ligos komplikacijos. Skyriuje gydyti vaikai taip pat neišvengė komplikacijų. Mažiems vaikams dažniausiai būna apnėjos – kvėpavimo sustojimas. Kai vaikas nekvėpuoja, pradeda mėlti ir tai labai gąsdina ne tik mamas, bet ir medikus.

- Kodėl daugėja kokliušo atvejų?

- Pagrindinė priežastis – skiepai. Tėvai vis dažniau neskiepija vaikų privalomais skiepais. Vieni – dėl įsitikinimų, kiti – dėl medicininių indikacijų negali skiepyti vaiko. Suserga ir kūdikiai, kuriems dar neatėjo laikas skiepyti, kaip ir šiuo atveju. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijami 2, 4 ir 6 mėnesių kūdikiai, sustiprinančiomis vakcinos dozėmis skiepijami 1,5 metų, 6 – 7 metų ir 15 – 16 metų vaikai. Žmogui suaugus skiepus reikia kartoti kas 5 – 10 metų, kitaip imunitetas vėl susilpnės ir nebeapsaugos nuo infekcijos. Tam, kad būtų sukurtas kolektyvinis imunitetas, turi būti paskiepyta ne mažiau kaip 95 proc. asmenų nuo tam tikros populiacijos. Šiuo metu paskiepijama tik apie 90 proc. populiacijos ir bendruomenė nebėra apsaugoma nuo infekcijos plitimo žmogus žmogui. Tarp vyresnių vaikų, susirgusių kokliušu ir gydytų ligoninėje, taip pat buvo neskiepytų.

- Ar vakcina nuo kokliušo ilgam užtikrina apsaugą?

- Dažniausia vakcina užtikrina patikimą apsaugą per pirmuosius porą metų po skiepijimo, tačiau bėgant laikui imunitetas silpsta. Tas pats atsitinka ir persirgus kokliušu - natūralus imunitetas išlieka tik keletą metų. Jei skiepytas žmogus susirgo kokliušu, tikimybė susirgti sunkiomis ligos formomis mažėja. Dažniausiai kosulys nesitęsia tiek ilgai, rečiau kartojasi spazminiai kosulio priepuoliai bei vėmimas po kosulio priepuolių. Jei suserga skiepyti vaikai, rečiau pasireiškia apnėja (gyvybei pavojingas trumpalaikis kvėpavimo sustojimas), cianozė (pamėlusi oda dėl deguonies stygiaus) ir vėmimas.

- Ar persirgus kokliušu dar susergama šia liga?

- Ir persirgus, ir pasiskiepijus nuo kokliušo imunitetas nėra ilgalaikis, tad galima vėl užsikrėsti ir užkrėsti kokliušu kitus. Persirgus kokliušu natūralus imunitetas išnyksta per septynerius metus nuo pirmųjų ligos simptomų. Pasiskiepijus imunitetas išsilaiko iki 10 metų. Pakartotinai susirgus kokliušu dažniau liga pasireiškia nuolatiniu kosuliu, lengvesnėmis ligos formomis, nei klasikiniais kokliušo simptomais.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt