Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Tarp kaimo gyventojų būrimas buvo laikomas svarbiu ir atsakingu dalyku. Kaimiečiai tikėjo, kad tam padeda magiškos galios - kaip taisyklė, piktosios dvasios. Todėl ceremonijos metu moterys pasileisdavo plaukus, nuimdavo nuo sienų kryžius, prieš ritualą nesižegnodavo, o šventus paveikslėlius nusukdavo į sieną. Bažnyčia smerkė būrimą kaip pagonišką prietarą. Tačiau valstiečiai šiuos ritualus suvokė kaip „Dievo valios apreiškimą“ ir ieškodami atsakymų į klausimus kreipdavosi į Šventąjį Raštą. Paradoksalu ar ne taip?!
Apsisaugojimas nuo piktosios dvasios
Būrimas buvo laikomas pavojingu, nes piktosios dvasios galėjo pakenkti arba nutempti juos į „kitą pasaulį“. Norint apsisaugoti, ritualo metu buvo negalima kalbėti, juoktis ir dairytis, reikėjo vienas kitam laikytis už mažųjų pirštų ar nubrėžti apsauginį ratą. Būrimą reikėjo užbaigti teisingai - persižegnoti, pabėgti arba ištarti tinkamus ritualo baigiamuosius žodžius.
Kada vykdavo būrimai
Dažniausiai būrimas vykdavo po saulėlydžio, vakare arba naktį. Kaimo gyventojai tikėjo, kad nešvarios dvasios pasirodo magišku, pavojingu metu, tai buvo žiemos ir vasaros viduryje – Kalėdų ir Joninių metu. Burdavo didžiųjų bažnytinių švenčių išvakarėse, nes buvo tikėta, kad šventinės apeigos išvaro piktąsias dvasias, todėl būrimą reikia atlikti prieš didžiąsias bažnytines šventes.
Būrimo vieta
Ritualams buvo pasirenkama „nešvari“ vieta: tušti, apleisti namai, tvartas, rūsys ir palėpė, vietos prie tvoros ir vartų, šulinių ar šaltinių, kryžkelių ir net kapinių. O pirtis buvo laikoma pagrindine magiška vieta. Tikėjo, kad čia veisiasi velniai ir kikimoros, taip pat demonologinis personažas – bannikas.
Užduodami klausimai
Egzistuoja daugybė įvairiausių būrimo būdų: kaimuose spėliojama ant vaško, lydyto metalo, naudojant šventąsias ir būrimo knygas. Klausimai buvo susiję su svarbiais ir praktiškais dalykais – sveikata ir būsimu derliumi, turtais ir orais, ligų priežastimis ir jų baigtimi, dingusių artimųjų ir sužadėtinių likimais, sutuoktinio ištikimybe ar kelionės sėkmę. Būrimo metu bandė išsiaiškinti vagį, atpažinti burtininką ar raganą, surasti dingusius galvijus. Būrimui naudodavo namų apyvokos reikmenis – šluotą, puodą, taip pat anglis iš krosnies, drabužius, batus, papuošalus.
Dvasios buvo „maitinamos“ maistu nuo šventinio stalo: duona, blynais, košėmis. Kaimo gyventojai uoliai ruošėsi būrimui, laukė ženklų iš anapusinių jėgų ir jas aiškindavo. Tokie ženklai gali būti atsitiktiniai garsai, šešėlių siluetai, ištirpusio vaško forma, sapnai, gyvūnų elgesys.
Kaip vyko būrimas?
Įvairūs garsai galėjo būti susieti su ateities įvykiais. Saulei leidžiantis, prie namo slenksčio, prie šulinių ar kryžkelių atidžiai klausydavosi garsų. Varpų skambėjimas ar kirvio garsas buvo laikomi pranašiškais ženklais, pranašaujančiais mirtį ar bėdą. Muzika, linksmas dainavimas ar šuns lojimas buvo laikomi artėjančių vestuvių ženklas, o žirgo kanopų kaukšėjimas – ilgos kelionės pranašas. Taip pat buvo paprotys gaudyti svetimų frazių nuotrupas ir pagal jas interpretuoti likimą. Po šventinių vaišių merginos išeidavo pasiklausyti į gatvę, prie gretimo namo lango. Klausėsi, apie ką šneka šeimininkai: žodžiai „imk“, „eik“ rodė į artėjančias vestuves, o, žodžiai „pasilikti“ arba „sėdėti“ – ilga mergystę.
Kaimuose merginos labai dažnai būrėsi vaško žvake: buvo tikima, kad jei ugnis dega ryškiai ir sklandžiai, gyvenimas bus ramus, jei mirksi ir traška, šeimininkė patirs daug sielvarto. Kieno žvakė užges pirma, tas iš susirinkusiųjų gyvens mažiausiai, o kieno žvakė sudegs paskutinė, gyvens ilgiausiai.
Pranašavimas apie būsimą derlių buvo labai svarbus: kada ir kam iš šeimos geriau pradėti sėti, kuris iš pasėlių geriau užderės. Kaimiečiai susėsdavo kluono centre, peiliu nusibrėždavo aplink save gynybinę liniją. Vyriausioji įdėmiai klausėsi: jei girdėjosi kūlimo garsas, vadinasi, ateinantys metai bus derlingi. Tyla buvo laikoma liesų ir alkanų metų ženklu. Buvo tikima, kad tuo metu piktosios dvasios kulia ir, jei jos išeis iš apsauginio rato nebaigusios burtų, galima greita smurtinė mirtis.
Merginos ir vaikinai, susirinkę kažkieno trobelėje, į dubenį ar indą su vandeniu dėdavo duonos, anglių, pelenų, žiupsnelį druskos, papuošalų (žiedų, auskarų, segių), o indą uždengdavo balta nosine. Tada jie dainuodavo ypatingas dainas. Dainuojant iš dubens būdavo išimami daiktai. Posmas kuris skambėjo traukiant daiktą turėjo išsipildyti ateinančiais metais.
Būrimas Taro kortomis
Nuojauta kužda, kad tokių ritualų, burtų nedarysite. Kad senoviniai kaimiečių burtai – tarsi žaidimas, negalintis padėti išspręsti jūsų gyvenimo problemų. Taro kortos jums atrodo kur kas jautresnis, ezoteriškesnis, šiuolaikiškesnis būrimo įrankis. - O taip! Tada kreipkitės į Taro kortų specialistę Elaną. Jos paslaugas galite užsakyti elana.lt tinklalapyje.
Iki pasimatymo
Remiamas turinys