PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Gatvė2019 m. Sausio 23 d. 18:00

Kodėl žiemą druskos barstymas keliuose yra blogas sumanymas?

Vilnius

Pixabay.com nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt


68954

Pelkės, upės ir ežerai driekiasi greta daugumos kelių bei greitkelių. Šiuose vandens telkiniuose gyvena gausybė augalų ir gyvūnų, kuriems pavojų gali kelti medžiagos, atsiduriančios ant kelių, tarp jų ir kelių druska.

Akmens druska padeda užtikrinti kelių saugumą sniegingų žiemų metu, nes sumažina incidentų skaičių, tačiau ji taip pat gali turėti neigiamą poveikį vandens ekosistemoms.

Didelės koncentracijos druska gali būti mirtina kai kuriems vandens gyvūnams. Druska gali lemti druskos kišenių susiformavimą netoli ežerų dugno, taip sukurdamos biologinės žūties zonas.

Kuomet orai tampa žiemiškesni, siekdami užtikrinti saugumą keliuose dauguma miestų ir savivaldybių naudojasi ant kelių beriama druska. Šiam tikslui naudojama akmens druska yra panaši į įprastą stalo druską, sudarytą iš natrio ir chlorido, tačiau yra kiek rupesnė už pastarąją.

Ji greitai ištirpsta ant kelio dangos ir į vandens telkinius patenka su nutenkančiu vandeniu. Iš tiesų, beveik visi kelių druskos chlorido jonai galiausiai randa savo kelią į vandens telkinius.

Mažomis koncentracijomis chloridas nėra žalingas, tačiau augant koncentracijai jis gali būti nuodingas.Tokie ekologiniai pasikeitimai veikia ir vandens kokybę.

Naujausias tyrimas rodo, kad jau 2050 metais druskų koncentracija daugumoje JAV ežerų peržengs ribas, kurios būtinos vandens augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų gyvybei bei gero skonio geriamojo vandens palaikymui.

Ką jau kalbėti apie pakelėse augančias augalus: įvairius medžius, krūmus, kuriems tiesiogiai tenka susidurti su milžinišku kiekiu druskų. Nuo jos sparčiai rūdija metalinės tiltų konstrukcijos, automobiliai. Ko gero, daugeliui teko atsisveikinti ir su mėgstamais batais, kuriuos baltomis dėmėmis išmargino druskos. Tad įsivaizduokite kas dedasi su gyvais organizmais.

Druskos alternatyvos

Kai kurios Šiaurės Amerikos bendruomenės ieško aplinkai draugiškesnių kelių druskos alternatyvų.

Cukrinių runkelių nuotekos, likusios po cukrinių runkelių perdirbimo, išrūgos, agurkų marinatas ir bulvių sultys yra kelios iš alternatyvų kovoje su apledėjimu.

Angliavandeniai arba cukrūs esantys cukrinių runkelių nuotekose yra efektyvesnis žemoje temperatūroje nei sūrus vanduo ar tiesiog sūrymas.

Tačiau yra ir minusių. Kai kurios bendruomenės negali pakęsti runkelių nuotekų kvapo, kurį žmonės prilygina sojos padažo, melasos ar surūgusios kavos kvapui. Be to, į vandens ekosistemas patenka cukrūs, kurie gali paskatinti bakterijų augimą.

Kai kurie inžinieriai eksperimentuoja su keliais, kurie savaime išsilaisvina iš sniego ir ledo. Ankstyvieji testai rodo, kad saulės baterijų plokštės gali pakeisti asfaltą ir savaime tirpdyti ledą įkaitindamos vandenį keliuose įrengtuose vamzdynuose, be papildomos kelių druskos.

Kiti tuo metu žvalgosi efektyvesnių būdu kelių druskos panaudojimui ir į ekosistemas patenkančio kiekio sumažinimui.

Žymi akmens druskos dalis atšoka nuo kelio dangos dar ją barstant, dėl ko sunkvežimiai yra linkę jos berti daugiau nei būtina. Grindinio sudrėkinimas ir druskos barstymo sprendimai padėtų efektyviau dengti kelius druskos sluoksniu, kas reikštų kad miestams ir savivaldybėms pavyktų sumažinti panaudojamos druskos kiekius.

Gismeteo.lt