PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Laisvalaikis2021 m. Rugsėjo 27 d. 19:27

Ko­dėl va­žiuo­ja­ma de­ši­nią­ja ke­lio pu­se?

Šiauliai

(Standret nuotr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt


188942

Kai­ria­pu­sio ju­dė­ji­mo tra­di­ci­ja su­si­for­ma­vo ga­na se­niai. Ke­liuo­se tuo­met ty­ko­jo daug pa­vo­jų, to­dėl de­ši­nia­ran­kiui ke­liau­nin­kui pra­si­lenk­ti bu­vo sau­giau iš de­ši­nės pu­sės, ran­ko­je lai­kant gink­lą.
 

Kairiarankiai, galiojant šiai taisyklei, išsilaikiusiai iki Didžiosios prancūzų revoliucijos laikų, jautėsi nelabai jaukiai. Beje, jau ir prieš tai paprasti žmonės, vengdami iš nugaros pusės jojančių ar važiuojančių didikų, buvo pradėję eiti dešiniąja kelio puse. Vėliau, per revoliuciją, jais pasekė paprasti sukilėliai, vadinamieji sankiulotai („trumpakelniai“), nenorėję būti netikėtai užklupti raitų diduomenės šalininkų, jodavusių kairiąja kelio puse ar jo viduriu. O ir patys didikai, nebenorėdami išsiskirti iš „pilkosios masės“, pradėjo rinktis dešiniąją kelio pusę. Tuo labiau kad įstatyminę bazę šiai taisyklei padėjo revoliucijos lyderio Robespjero 1793 metais paskelbtas dekretas.

Robespjeras netrukus buvo giljotinuotas, tačiau imperatorius Napoleonas, įsakydamas kariniam transportui judėti dešiniąja kelio puse, įtvirtino šį įstatymą.

Revoliuciniai karai ir Napoleono pergalės dešiniapusį judėjimą išplatino didžiojoje Europos dalyje. Tačiau tose šalyse, kurios kovojo prieš Napoleoną, laikytasi kairiapusio judėjimo.

Taip Europa daugiau negu 100 metų buvo pasidalijusi į kairės ir dešinės pusės eismą... Ir net Pirmasis pasaulinis karas nepakeitė šios tvarkos.

Austrija net iki 1938 metų dalijosi į kairiapusę ir dešiniapusę. Desiniapusis judėjimas buvo išlikęs toje šalies dalyje, kurią kadaise buvo užkariavęs Napoleonas.

Hitleris 1938 metų kovo 12 dieną, Vokietijos kariuomenei įžengus į šią šalį, įsakė per naktį visai šaliai pereiti prie dešiniapusio judėjimo.

Kas tai buvo per naktis! Daugybė autoavarijų arba, kaip dabar pas mus sakoma, eismo įvykių.

Pakistano valdžia, atsižvelgdama į šį atvejį, 1960 metais atsisakė minties įsivesti dešiniapusį judėjimą. Argumentas toks: karavanai dažniausiai keliauja naktį ir, raitininkams pradėjus snūduriuoti, kupranugariai pereis prie įprastos kairiosios kelio pusės. Seni kupranugariai nepriims naujų idėjų!

Švedija prie dešiniapusio judėjimo perėjo 1967 metais po dvejus metus trukusių kruopščių pasirengimų.

Tačiau kai kuriose šalyse kairiapusis judėjimas išlikęs iki šiol. Tarp jų – Japonijoje, Airijoje ir Anglijoje. Pastarojoje kairiapusio judėjimo laikytasi nuo seniausių laikų, o įstatymiškai ši taisyklė įtvirtinta dar 1835 metais. Vinstonas Čerčilis, viešėdamas JAV, kaip tik dėl to ir pateko po automobiliu: žvilgtelėjęs kairėn ir įsitikinęs, kad važiuojamoji dalis laisva, žengė nuo šaligatvio...

Anglai ir dabar automobilius, kurių vairas kairėje pusėje, pašaipiai vadina „kairiarankių mašinomis“...

Parengė Jūris Dabašinskas