Kodėl UAB „Busturas“ turi tiek NE vairuotojų?

Šiauliai

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

42541

Lietuvos viešojo transporto rinka nors ir labai reglamentuota, tačiau veikimo principai skirtingose rinkos dalyse – šalies miestuose – vis tiek turi tam tikrų skirtumų. Pvz., vienuose miestuose viešojo transporto įmonės atlieka tik vežėjo funkcijas, kituose – vežėjo mieste ir komercinio vežėjo tolimajam susisiekimui, dar kituose – šalia minėtų funkcijų koordinuoja ir valdo autobusų stotį.

Todėl darbuotojų skaičius, kitaip tariant, vairuotojų ir ne vairuotojų santykis, gali skirtis iš esmės. Siekdami detaliai paaiškinti situaciją ir užbaigti manipuliacijas šiuo klausimu, pristatysime atskirų miestų atvejus. Natūralu, kad aktualiausia mūsų mieste – Šiaulių miesto vežėjo situacija, todėl atskaitos taškas ir bus UAB „Busturas“.

Pradėti norisi nuo to, kad UAB „Busturas“ yra ne tik keleivių vežėjas mieste, kaip yra, pvz., UAB Vilniaus viešasis transportas ar UAB Klaipėdos autobusų parkas atveju. Kitaip tariant, kalba eina, jog „Busturo“ veiklos apima gerokai platesnį paslaugų spektrą: keleivių vežimo organizavimą, koordinavimą, viešojo transporto bilietų sistemos koordinavimą, keleivių bilietų ir viešojo transporto kontrolę mieste, keleivių informavimo sistemos kūrimą ir priežiūrą, beje, dar ir Šiaulių autobusų stoties valdymas priklauso mūsų miesto vežėjui, kaip ir tolimojo susisiekimo organizavimas ir vykdymas. Kituose miestuose šias veiklas vykdo keletas įmonių. Todėl dažnai tikslingai ar dėl nežinojimo yra viešai eskaluojama apie tai, kokia neva didelė darbuotojų, kurie nėra vairuotojai UAB „Busturas“, dalis. Bet ar iš tikrųjų taip yra? Bet apie viską išsamiai. Iš pradžių lentelėje pateiksime UAB „Busturas“ darbuotojų skaičių 2018 m. 06 mėn.

busturas-5psl-265x253mm.jpg

Dažniausiai įvairiose studijose, jų analizėse ar prelegentų kalbose bei svarstymuose dėl miestų viešojo transporto kalbama ir lyginama tik UAB „Busturas“, UAB Vilniaus viešasis transportas, UAB Klaipėdos autobusų parkas ir UAB „Kauno autobusai“. Tai logiška, nes tiek juridinis statusas, tiek priklausomybė Savivaldybei, dalis veiklos – analogiškos. Bet... ar to pakanka? Tikrai ne, nes būtent šiam rodikliui įvertinti ir apie jį diskutuoti reikalinga gerokai daugiau žinių. Išvada – sąmoningai ar ne, neįtraukus tas pačias funkcijas atliekančių darbuotojų skaičiaus, nors ir kitose, nebūtinai viešojo transporto, įmonėse dėl pasirinkto skirtingo viešojo transporto modelio kituose Lietuvos miestuose, su kuriais yra lyginamas UAB „Busturas“, tas santykis yra netikslus, netgi iškreiptas. Realiam ir tikroviškam vaizdui susidaryti reikalinga gerokai platesnė visos viešojo transporto sistemos apžvalga, kuri gali suformuoti realų požiūrį.

Šiandien mūsų šalies sostinėje, kaip turbūt jau visi žinome, šalia miesto viešojo transporto keleto vežėjų yra kita įmonė, kuri planuoja, organizuoja bei koordinuoja Vilniaus viešojo transporto sistemą, atlieka keleivių ir vežėjų kontrolę, koordinuoja viešojo transporto bilietų sistemą, keleivių informavimo funkcijas, t. y. SĮ „Susisiekimo paslaugos“. Šiaulių mieste visa tai atlieka tas pats UAB „Busturas“, kitaip tariant, bendrovėje dirbantys asmenys, ne vairuotojai. „Susisiekimo paslaugose“ dirba 160 darbuotojų, tačiau ši įmonė taip pat atlieka ir kitas funkcijas, pvz., prižiūri stovėjimo aikšteles, šviesoforus ir kt., ko nevykdo UAB „Busturas“, todėl nėra žinoma, kiek tiksliai darbuotojų, susijusių tik su tomis paslaugomis, kurias Šiauliuose teikia tik UAB „Busturas“, reiktų priskirti.

Taip pat pažymėtina, jog Vilniaus autobusų stotis yra valdoma dar vienos, neminėtos iki šios vietos bendrovės, t. y. UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“. O Šiauliuose tai atlieka UAB „Busturas“ darbuotojai. Netgi tolimojo susisisiekimo vykdymas, kitaip nei UAB „Busturas“ atveju, nėra UAB Vilniaus viešasis transportas prerogatyva. UAB „Busturas“ tolimojo susisiekimo maršrutus vykdo, tai ir darbuotojų šioms funkcijoms realizuoti taip pat yra, kaip vairuotojų, taip ir kitų – ne vairuotojų, nes veiklos neatskirtos.

Klaipėdoje situacija labai panaši kaip ir Vilniuje. UAB Klaipėdos autobusų parkas yra nors ir ne vienintelis vežėjas mieste, tačiau kitas – organizavimo, planavimo, valdymo – veiklas, kurias vykdo Šiauliuose UAB „Busturas“, Vilniuje – SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Klaipėdoje vykdo VšĮ Klaipėdos keleivinis transportas. VšĮ Klaipėdos keleivinis transportas dirba 41 darbuotojas, tačiau, kadangi jie vykdo dar, pvz., ir transporto statymo priežiūrą, tai nėra aišku, kiek tiksliai darbuotojų dirba tik su viešojo transporto reikalais. Tik atskyrus juos, būtų galima pamatyti realų vaizdą. Klaipėdos atveju stotį valdo ir tolimąjį susisiekimą vysto UAB Klaipėdos autobusų parkas.

Kauno mieste yra dar kitoks modelis. UAB „Kauno autobusai“ atsakomybes dalijasi su Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriumi, kur tokios šio skyriaus darbuotojų funkcijos, kaip: autobusų eismo tvarkaraščių rengimas, keleivių srautų tyrimai, duomenų programos „Pikas“ valdymas, duomenų bazių pateikimas interneto svetainėje ir kt. – Šiauliuose yra vykdomos UAB „Busturas“ darbuotojų, taigi, ir žmonės, atliekantys šias funkcijas, yra ne Savivaldybės skyriuje, bet „Busture“. Kaune taip pat šiemet yra įkurta klientų aptarnavimo zona „Mano Kaunas“ – bendras kauniečių aptarnavimo centras, apimantis Kauno savivaldybės įmones, kur dirba 5 darbuotojai, aptarnaujantys tik viešojo transporto klientus. Kauno autobusų stoties valdytojas vėlgi yra kita įmonė – UAB „Kautra“. UAB „Kauno autobusai“ tolimojo susisiekimo nevykdo, tai ir darbuotojų tai veiklai vykdyti neturi.

Panevėžyje yra UAB Panevėžio autobusų parkas, kurio modelis panašus kaip Šiaulių mieste, t. y. jie valdo autobusų stotį, turi tolimąjį susisiekimą, tačiau, deja, dar neturi e. bilieto sistemos, taigi, nėra nei techninių šios sistemos darbuotojų, nei administruojančių, nei klientų aptarnavimo specialistų.

Dar vienas elementas, kuris turi būti įvertinamas, kalbant apie minėtą santykį, yra tas, kas atlieka pristatytose įmonėse skirtingas konkrečias funkcijas, pvz., autobusų plovimą atlieka pati viešojo transporto įmonė ar yra perkama ši paslauga iš šalies, t. y. autobusus plauna išorinė švaros paslaugų įmonė. Jei, keletą įmonių palyginant, bus tik darbuotojų skaičius, tai praloš tos įmonės, kurios šią funkciją vykdo pačios, o laimės tuo klausimu tos, kurios perka paslaugą iš šalies. Tačiau, jei į analizę įtrauksime ir savikainą, tai gali būti ir kitos tendencijos. Tas pats, jei kalbėsime apie keleivių kontrolės paslaugas: jas UAB „Busturas“ atlieka įmonės darbuotojai, o, pvz., Kaune viešąjį transportą ir keleivius tikrina UAB „Dorsimus“, vadinasi, lyginant darbuotojų skaičių, UAB „Kauno autobusai“ su UAB „Busturas“ reikia ne tik žinoti, bet ir įtraukti tą faktą į santykio skaičiavimo metodiką. Ta pati situacija su transporto priemonių remontu, viešinimu, buhalterinėmis paslaugomis ir t. t. – tam reikalinga detali kiekvienos įmonės funkcijų, paslaugų ir rinkos analizė.

Tikimės, kad šios žinios (būtent faktai, ne nuomonė) bus naudingos visiems ir padės susidaryti tikrąjį vaizdą apie tai, kas vyksta mūsų miesto įmonėje. Gražių Jums kelionių!

Reklama

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt