PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Gamta2017 m. Liepos 2 d. 18:52

Kodėl šienauti reikia kitaip?

Marijampolė

Rita LižaitytėŠaltinis: Etaplius.lt


8245

Ne vieną dešimtmetį kalbame apie šienapjūtę ir vardijame priemones, kurios galėtų nuo žūties apsaugoti kuo daugiau žvėrių (ypač jų jauniklių), paukščių. Tobulėjanti šienavimo technika neigiamą poveikį nuolat didina.

Ne mažiau gamtosaugos problemų kyla ir šienaujant sodybose, paežerėse, pabaliuose. Dabar čia žydi ar jau baigia žydėti gegužraibės – mūsų orchidėjos. Lietuvoje žinomos 36 gegužraibinių šeimos rūšys (pasaulyje orchidinių agalų apie 25000 rūšių), kai kurios – retos, prie išnykimo ribos. 29 rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, jų apsaugai taikomos tvarkomosios ir teisinės priemonės. Už augaviečių ar pačių augalų žalojimą ir naikinimą gali būti taikomos griežtos sankcijos. Tačiau svarbiausia – jomis džiaugtis, jas vertinti ir žinoti, ką galime padaryti (ar neturime daryti) kiekvienas mūsų.

Gali būti, kad jūsų sodybos drėgnoje pievoje, paežerėje, paupyje gegužraibės jau baigia žydėti, tačiau jų tiesios žiedynų „žvakės“ tikrai iškilusios, išsišovusios pro kitus augalus. Dabar bręsta jų sėklos, jos labai svarbios papildant populiacijos genofondą. Kiekvienoje sėklų dėžutėje subręsta nuo 25000 iki 100000 sėklų – atrodytų, kad jokio pavojaus augalams nėra. Tačiau sudygsta nukritusios į tinkamą terpę tik mažas jų kiekis, be to, augalai auga labai lėtai ir iki brandos, žydėjimo lieka vienetai.

Gegužraibės – labai jautrūs augalai. Jų šakniastiebiai žemėje kaupia energiją, o žydėjimo metu ją išnaudoję, keletą metų gali „ilsėtis“. Būna metų, kai gegužraibės nežydi ar auga negausiai. Neretai dėl to perdėtai susirūpiname ir manome, kad augalai žuvo. Tačiau ateina dar viena vasara, ir jie vėl pradeda žydėti. Tiesa, taip būna tik sveikoje populiacijoje. Jos sveikatą ir stiprybę galime saugoti ir mes.

Prieš šienaudami savo sodybos pievas, apsižvalgykime, suraskime, kur auga gegužraibės. Jei jos baigė žydėti, parudavę žiedynai vis tiek labai pastebimi. Jų šienauti negalime, tad pievoje greta reikia įsmeigti rykštes, pasižymėti, kuriuos plotelius paliksite gegužraibėms „nokti“. Galima palikti nešienautą ir visą pievos pakraštį, kuriame liepą gegužraibių sėklų dėžutės jau barškės ir augalai išbarstys sėklas ten, kur reikia.

Tokia apsauga – nei sunki, nei sudėtinga. Tam reikia tik mūsų supratimo ir geranoriškumo. Beje, gegužraibiniai augalai labai jautriai reaguoja į pažeidimus: jei pažeisime jų šakniagumbius, jie daug metų neaugs.

Selemono Paltanavičiaus nuotrauka