Kodėl renkantis prekę pirmenybę geriau skirti vietiniam verslui

Lietuva

Etaplius.ltŠaltinis: Reklaminis turinys

323293

Skaičiuojama, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas šiemet turėtų siekti daugiau nei 2 proc. Tačiau ar kada nors pagalvojote, kad BVP augimas gali priklausyti ir nuo jūsų pačių sprendimų? Juk vienas iš svarbių šalies BVP augimo veiksnių – tai vietinių produktų bei paslaugų vartojimas. Kita vertus, gyvename tokiais laikais, kai prekių bei paslaugų tiekėjų yra tiek daug, kad tik spėk rinktis, o jie gali būti iš įvairiausių pasaulio kampelių. Verslininkas, interneto ir TV paslaugų bendrovės „Etanetas“ vadovas Artur Stefanovič dalinasi argumentais, kodėl kartais, esant galimybei, geriau rinktis vietinių įmonių produkciją ar paslaugas, nei didelių, tarptautinių.

„Iškart pabrėšiu, kad jokiu būdu nenoriu pasakyti, jog užsienio įmonės ir jų veikla Lietuvoje yra blogai. Juk jos lygiai taip pat sumoka mokesčius, kuria darbo vietas ir kelia šalies ekonomiką.

Galima tik pasidžiaugti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos šių metų pradžioje pateikta statistika, kad 2023 m. į Lietuvą buvo pritraukti 53 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektai. Į Lietuvą žengė 25 naujos tarptautinės įmonės, o 28 šalyje jau veikiančios bendrovės patvirtino plėtros planus“, – teigia Artur Stefanovič.

Jis priduria, kad remiantis Valstybės duomenų agentūros oficialiai pateikiama statistika, užsienio kontroliuojamų įmonių skaičius kasmet reguliariai auga. Pavyzdžiui, 2021 m. pabaigoje tokių Lietuvoje buvo 6204, kai 2022 m. – 6243.

Kita vertus, lietuviškų bendrovių sukurtos paslaugos, produktai nė kiek nenusileidžia tarptautinių įmonių produkcijai ir puikus to įrodymas, kai vis dažniau tie patys lietuviški produktai ar paslaugos įsitvirtinta tarptautinėje rinkoje. Vis dažniau girdime kai ne tik užsienio kapitalo įmonės investuoja milijonus eurų Lietuvoje, tačiau ir lietuviai investuoja kitose šalyse. Pavyzdžiui, valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad 2023 m. pabaigoje Lietuvos tiesioginės investicijos užsienyje viršijo 13 mlrd. eurų.

Pasak verslininko, kalbant apie vietinių įmonių produkciją, įdomu tai, kad lietuviai jau ir dabar nevengia aktyviai rinktis vietinių produktų bei paslaugų tiekėjų. Tą neseniai parodė „Havas group“ užsakytas bei „Norstat LT“ atliktas tyrimas. Jo metu buvo analizuojami trijų kategorijų – pieno, duonos ir mėsos – produktų prekių ženklai bei tarp visų jų dominavo lietuviškų įmonių produktų pasirinkimas.

Verta atkreipti dėmesį į tai, kad šalyse, turinčiose didžiausias ekonomikas, žmonės labai noriai perka pas vietinius verslus. Pavyzdžiui, tyrimų bendrovės „Statista“ duomenimis, po daugiau nei 60 proc. vartotojų linkę rinktis vietinę produkciją tokiose šalyse kaip Kanadoje, JAV, Prancūzijoje. Tik kiek mažiau nei 60 proc. – Vokietijoje, Ispanijoje ar Australijoje.

„Manau, būtina taip pat paminėti Japoniją, Šveicariją, kurioje gyventojai teikia pirmenybę vietiniams gaminiams, taip skatindami nacionalinę ekonomiką ir kultūrą. Pietų Korėja yra dar vienas pavyzdys, kur vyriausybės politika ir visuomenės palaikymas vietiniams prekės ženklams, tokiems kaip „Samsung“ ar „Hyundai“, padėjo šaliai tapti technologijų ir automobilių pramonės lydere pasaulyje. Šios šalys įrodo, kaip vietinių produktų ir paslaugų rėmimas gali

prisidėti prie spartaus ekonomikos augimo ir nacionalinio identiteto stiprinimo “, – sako Artur Stefanovič.

Kuo šaliai ekonomiškai naudingas vietinių įmonių produktų bei paslaugų vartojimas?

Kaip bebūtų, kiekvienas renkamės paslaugas bei prekes pagal jų kokybę, savo finansines galimybes, bei pomėgius. Tačiau įsivaizduokite situaciją, kad turite 100 Eur. Šiuos pinigus išleidžiate pirkdami produktus, paslaugas iš vietinio verslo. Kas atsitinka? Tai tarsi investicija į savo namus – kuo daugiau išleidžiate, tuo stipresnė tampa jūsų bendruomenė. Pavyzdžiui, išleidote 100 eurų, jie vėl grįžo į jūsų miestą: į darbo vietas, vietos paslaugas, mokyklas, naujus projektus.

Na, o kad būtų dar aiškiau, kuo naudingas didesnis vidaus vartojimas šalyje, štai keletas argumentų, kaip kiekvienas iš mūsų prisidedame prie BVP augimo šalyje rinkdamiesi vietinę produkciją.

Pirma, skatinamas vidaus gamybos sektorius. Logika čia paprasta – kai vartotojai renkasi vietinius produktus bei paslaugas, didėja ir vietinių gamintojų pardavimai. Tai gali paskatinti gamybos bei paslaugų apimčių augimą, investicijas į verslo plėtrą bei naujų darbo vietų kūrimą. Šie procesai tiesiogiai ir didina šalies BVP.

Antra, vietinių produktų vartojimas gali mažinti poreikį importuoti prekes iš užsienio. Na, o tai lemia mažesnį prekybos deficitą ir teigiamai veikia BVP, nes importas yra vienas iš veiksnių, mažinančių šį rodiklį.

Trečia, vietinių produktų bei paslaugų vartojimas – tai didesnės pajamos vietiniams gamintojams. Daugiau pajamų vietiniams verslams skatina jų investicijas į naujas technologijas, infrastruktūrą ir inovacijas. Šis procesas padidina bendrą verslo ir visos ekonomikos produktyvumą, tad kartu skatina ir bendrą šalies ekonomikos augimą.

Ketvirta – tai darbo vietų kūrimas. Taip, reikia džiaugtis, kai tarptautinės įmonės kuria gerai apmokamas darbo vietas šalyje. Kita vertus, reikia nepamiršti, kad didėjant vietinių produktų paklausai, vietiniam verslui irgi reikia daugiau darbuotojų. Tai paskatina ypač nedarbo regionuose mažinimą, didina gyventojų pajamas ir vartojimo lygį, o tai, vėlgi, prisideda prie BVP augimo.

Penktas ir labai svarbus aspektas – tai, kad didesnė vietinė gamyba ir pardavimai reiškia didesnes pajamas valstybei per verslų sumokamus mokesčius. Na, o tos pajamos, pavyzdžiui, gali būti naudojamos investicijoms į viešąjį sektorių – infrastruktūrą, švietimą, sveikatos apsaugą. Visa tai ilgainiui taip pat prisideda prie ekonomikos plėtros.

„Ne veltui sakoma, kad net ir vienas mažas veiksmas gali prisidėti prie didelių darbų ir rezultatų. Valstybės ekonomika – kaip didelis mechanizmas, o vietiniai ir verslai ir vartotojai yra kaip tą mechanizmą prilaikantys varžtai. Tad kuo juos tvirčiau įsuksime, tuo geriau veiks ir visas mechanizmas“, – tvirtina Artur Stefanovič.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt