Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Lazdijų kultūros centro direktorius A. Sujeta – apie žvejų varžytuves: „Neliko idėjos, kuri visus suvienytų.“ A. Liaukaus ir Lazdijų r. sav. nuotr.
„Lazdijų žvaigždė“Šaltinis: „Lazdijų žvaigždė“
Tačiau kai kurie šventės dalyviai, ypač užkietėję žvejai, prie alaus bokalo garsiai liejo apmaudą, jog pirmą kartą nuo 2003 metų vykstančios Pasienio fiestos programoje neatsirado vietos žvejų spiningavimo varžyboms. Teko girdėti šventės dalyvių pasipiktinimą, kad rajono valdžia sąmoningai atsisakė organizuoti tokias varžybas, nes nori atsisakyti senų tradicijų, o vietoje jų sugalvoti naujų.
Nuolatinis žvejų varžytuvių teisėjas Sigitas Babarskas irgi liejo apmaudą: „Šitiek turime gražių ežerų, daug žvejybos vietų... Tai kodėl atsisakoma idėjos bandyti reklamuoti ir pritraukti turistus bei žvejus į mūsų rajoną? Juk šios anksčiau organizuotos varžybos buvo itin populiarios – atvažiuodavo žvejai iš Vilniaus, Molėtų, Zarasų, net iš pajūrio rajonų, o kiek dar vietinių... Aš žinau, nes beveik visas tokias žvejų varžybas, nuo pirmos šventės prie Galadusio 2003 metais, man teko organizuoti, teisėjauti jose ir t. t. Aibę rūpesčių teko spręsti. Dalyviai atvykdavo vakare prieš kitos dienos varžybas, todėl ruošdavome sutiktuvių vakarą, virdavome žuvienę, rūpinomės nakvyne, o kitos dienos ryte išlydėdavome į varžybas. Pasibaigus varžybų laikui dar tekdavo sverti ir suskaičiuoti laimikį.
Rajono valdžios atstovai, anot aistringo žvejo, pasakė tiesiai šviesiai, kad tokia idėja išsisėmė.
„Tiesą pasakius, mane pritrenkė žinia, kad Pasienio fiestos metu nebus organizuojamos žvejų varžybos. Man netgi skambino nuolatiniai tokių varžybų dalyviai ir klausė, kodėl šiemet jų nebus. Atsakiau, kad rajono valdžia nusprendė jų neorganizuoti. Nežinau, gal per brangu, gal neapsimoka. Visgi manau, kad tradicijos nereikėjo atsisakyti. Turime gražią gamtą, todėl ją rodykime, nesistenkime visos šventės sugrūsti Lazdijuose“, – teigė lazdijietis S. Babarskas.
Jis tvirtino su bendraminčiais gvildenantys idėją atskirą žvejų šventę suorganizuoti šio mėnesio pabaigoje.
Varžybos kasmet tapo blankesnės, mažėjo sugaunamų laimikių
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus pirmininkas Algirdas Kreiza tvirtino, kad kažkiek jaučia apmaudą, jog žvejų varžybos neįvyko: ,,Nesakyčiau, kad tokia idėja jau numirė, dar yra galimybių varžybas atgaivinti, tačiau reikia gerai apmąstyti. Turime metus laiko tam. Manau, kad ir mes, kaip Medžiotojų ir žvejų draugijos nariai, ne viską padarėme, kad žvejų šventė ir varžybos būtų išradingiau organizuojamos ir įdomesnės. Jos dėl to galbūt ir atgyveno, blankesnės tapo, nes mes, kaip ir kiti jų organizatoriai, neparodėme platesnio užmojo jas organizuojant – jos prarado įdomumą. Kita vertus, kiekvienais metais tų laimikių – didesnių lydekų – suvažiavusieji iš visos Lietuvos pagaudavo tikrai nedaug, vos vieną kitą. Na, kiekvieno žvejo svajonė yra pagauti kuo didesnę žuvį, o jeigu jis keletą kartų nepagauna, tai ir ūpas žvejoti gali praeiti, kad ir koks užkietėjęs žvejys fanatikas būtų.“
Todėl A. Kreiza galvoja: gal ne tuose ežeruose organizuodavo spiningavimo varžybas, gal netinkamu metu.
„Ne iš vieno žvejo mėgėjo girdėjau, kad birželis nelabai tinkamas metas lydekoms gaudyti, geriau kimba pavasarį arba rudenį. Žodžiu, yra daug niuansų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti organizuojant varžybas. Išanalizuosime juos. Kaip ten bebūtų, dabar daugiau lydekų liko vietiniams žvejams“, – juokavo A. Kreiza.
Prisiminė, kaip organizavo pirmas varžybas
Rajono savivaldybės vicemeras Valdas Petras Mikelionis, 2003 metais dirbdamas Lazdijų kaimiškosios seniūnijos seniūnu, buvo vienas iš Pasienio fiestos pirmosios dienos vakaro, kuris prasidėjo žvejų švente prie Galadusio ežero, organizatorių.
„Prisimenu, Pasienio fiestos pavadinimą sugalvojo žinoma lazdijietė, rajono garbės pilietė Birutė Vanagienė, o žvejų varžybas organizuoti pasiūlė tuometinė rajono savivaldybės tarybos narė, gydytoja Rosita Poškienė. Tuomet žvejų vakarą buvo pavesta man organizuoti, o šventine dalimi, koncertais, apdovanojimais teko rūpintis Lazdijų seniūnei Vaidai Gazdziauskienei. Iš viso žvejų varžybų organizavimu rūpinausi 8 metus iš eilės, jau tapęs ir vicemeru. Galiu pasakyti, kad tuomet žvejų varžybos buvo vienu iš pagrindinių Pasienio fiestos akcentų“, – dalijosi prisiminimais vicemeras.
Jis teigė dabar nebuvęs šventės organizacinėje komisijoje, todėl negalintis pasakyti, dėl kokių priežasčių atsisakyta žvejų varžybų.
„Tačiau įtariu, kad išblėso susidomėjimas jomis, nes kiekvienais metais vis mažiau norėjo dalyvauti. Kita vertus, taip atsitiko galbūt todėl, kad nesurasta platesnės idėjos, kuri apimtų visą rajoną. Aš visgi manau, kad žvejų varžybas dabar galima organizuoti arba atskirai, arba įtraukiant į kokią nors kitą šventę ir padarant ją platesnę bei įdomesnę“, – mąstė vienas rajono vadovų.
A. Sujeta: „Žvejų priekaištų nesulaukiau“
Pasienio fiestos pagrindinio organizatoriaus Lazdijų kultūros centro direktorius Arūnas Sujeta tvirtino, kad žvejų varžybų atsisakyta, nes neliko idėjos, kuri visus suvienytų.
,,Juk prisiminkime, kaip prie Galadusio ežero buvo organizuojama žvejų vakaronė jų įrengtame kaimelyje, o kitos dienos anksti ryte – varžybos. Vakaronėje vykdavo teatrališkas sutikimas iš Lenkijos atplaukiančių žvejų, vandens dievas Neptūnas atlikdavo apeigas, pasieniečiai demonstruodavo savo techniką, katerius ir t. t. Tuomet daugiau dėmesio buvo skiriama aplinkosaugai, stengiamasi parodyti mūsų krašto gamtos grožį ir t. t. O dabar, sutikime, vien organizuoti žvejybos varžybas gi nepakanka, užmesti meškerę bet kada gali, reikia sujungti keletą aktualių visuomenei temų, kad jos atspindėtų šiandieną. Priekaištų dėl to, kad atsisakyta per šventę organizuoti žvejų varžybas, aš nesulaukiau“, – tvirtino direktorius.