Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt
Tarp nuoširdžių, žaismingų ar tiesiog persunktų geromis emocijomis vestuvių tradicijų yra ir keli šiais laikais gan keistai atrodantys papročiai. Pavyzdžiui, nutarę išsiaiškinti, ką reiškia mesti jaunosios keliaraištį, turėtume sugrįžti net į XIV amžių, kai buvo tikima, kad nuotakos apdaro dalis ar skiautė atneša sėkmę.
Dauguma šiuolaikinių nuotakų šiandien pačios suburia pamergių komandą bei kartu suplanuoja iškilmes. Bet kodėl dar vis gyva tradicija visoms pamergėms vilkėti vienodos spalvos ar net modelio sukneles?
Vestuvių pokylio paprotys atsirado Romos imperijos laikais. Tada vienodas sukneles apeigų metu vilkėdavo ne tik nuotakos draugės, bet ir pati šventės kaltininkė.
Šiandien sunku įsivaizduoti prie altoriaus išsirikiavusių visiškai vienodai apsirengusiu merginų grupelę, tačiau anuomet toks paprotys turėjo prasmę – tokiu būdu jaunoji buvo apsaugoma nuo priešiškai nusiteikusių blogųjų dvasių poveikio. Būryje nuotaika „slėpėsi“ nuo piktųjų dvasių ir atstumtųjų jaunikių nužiūrėjimo bei prakeiksmų.
Karalienės Viktorijos valdymo laikais madų pasaulyje papūtė nauji permainų vėjai – nuotakos apranga tapo puošnesnė, kitokia, nei ją lydinčių draugių. Beje, Anglijos karalienės Viktorijos dėka išpopuliarėjo ir balta nuotakos suknelės spalva. Ji buvo pirmoji karališkoji nuotaka, nutarusi dėvėti baltą suknelę, o ne įprastą apeigų apdarą, pasiūtą iš sunkaus tamsios sidabro spalvos audinio.
Social.lt informacija