Kodėl Kazlų Rūdos savivaldybėje didžiausi žemės mokesčiai?

Marijampolė

Birutė MontvilienėŠaltinis: Etaplius.lt

20616

Lapkričio 15-oji, trečiadienis, buvo paskutinė diena, kai Lietuvos gyventojai privalėjo sumokėti šių metų žemės mokestį. Tą padarė ir Kazlų Rūdos savivaldybėje, Plutiškių kaime, gyvenanti Dalia Zakarauskienė. Už 36 arų savo sodybos sklypą moteris šiemet sumokėjo 26 Eur žemės mokesčio. Pernai už tą patį sklypą jai teko mokėti 7 Eur.

Gyventojai toli – pasipiktinimas Kazlų Rūdos nepasieks?

„Norėčiau žinoti, kodėl per vienerius metus mums, kaimo žmonėms, žemės mokesčio tarifas padidėjo nuo 0,5 proc. iki 2 proc., – teiravosi į „Suvalkietį“ paskambinusi Plutiškių gyventoja. – Susidariau įspūdį, kad vietinė mūsų valdžia yra įsitikinusi, jog kuo kaimas yra tolimesnis, tuo ir jo gyventojai yra tylesni ir ramesni. Todėl iš jų kasmet vis daugiau ir reikalaujama: už šiukšlių išvežimą ir tvarkymą – duok, nors konteineris stovi pustuštis, už savo žemę – duok! Ypač stengiasi „nugręžti“ tokius kaip aš, dar šiek tiek judančius, dirbančius žmones, nes pensininkams taiko lengvatas. Todėl man ir yra skaudu. Juolab kad Plutiškės iš tiesų kažin, ar ne tolimiausias Kazlų Rūdos savivaldybės kaimas. Jokio susisiekimo, jokio viešojo transporto į Kazlų Rūdą. O kai jiems reikia iš mūsų paimti pinigus, reikalauja, kad mokėtume daugiausia.“

„Išsišokti“ nenorėjo, bet...

Norėdami sužinoti, kodėl Plutiškių ir kai kurių kitų kaimiškų teritorijų gyventojams Kazlų Rūdos savivaldybės taryba šiems metams patvirtino keturis kartus didesnį nei pernai gyvenamųjų teritorijų žemės mokesčio tarifą, pirmiausia kreipėmės į šiuo klausimu sprendimų projektus Tarybai rengiančią Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyresniąją specialistę Ingą Makarevičienę. „Tokia yra politikų valia, ir aš nieko nekomentuosiu, nes netgi neturiu teisės, – pareiškė I. Makarevičienė. – Prašome savo klausimus pateikti raštu. Tuomet mes tarsimės su vedėja, kreipsimės į administracijos direktorių ir spręsime ką daryti: atsakyti ar neatsakyti.“

Žemės ūkio skyriaus vedėja Lina Juškevičienė irgi buvo nekalbi, bet bent jau mandagesnė, ir paaiškino, kad Kazlų Rūdos savivaldybės taryba neviršijo Žemės mokesčio įstatyme nustatytos maksimalios 4 proc. žemės mokestinės vertės ribos. O daugmaž viską, kaip, kas ir kodėl, „Suvalkiečiui“ paaiškino savivaldybės mero pavaduotojas ir Savivaldybės tarybos Ūkio, turto, žemės ūkio ir teisėsaugos reikalų komiteto pirmininkas Justinas Kazla. Jis patvirtino, kad norėdamas sužinoti, kodėl 2017 metams Taryba patvirtino didesnį nei pernai gyvenamųjų teritorijų žemės mokesčio tarifą, „Suvalkietis“ iš pradžių kreipėsi reikiamu adresu, t. y. į jau minėtą Žemės ūkio skyriaus vyresniąją specialistę I. Makarevičienę. „Iš tiesų būtent ji rengia tokių sprendimų projektus ir juos mums pristato komitetų posėdžiuose, o paskui ir Taryboje, – teigė J. Kazla. – Kiek pamenu, Ūkio, turto, žemės ūkio ir teisėsaugos reikalų komiteto posėdyje ji mums aiškino, kad sprendimo projekte įrašyti, tvirtinti Tarybai siūlomi tarifai nustatyti pagal žemės sklypų vertes, vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos rekomendacijomis. Pamenu, kad posėdžio metu aš teiravausi, kokie tarifai nustatyti kaimyninėse savivaldybėse. I. Makarevičienė mane patikino, kad nustatydami 2 proc. tarifą tikrai „neišsišoksime“. Aš ja ir patikėjau. Galbūt padariau klaidą, kad pats tuo nepasidomėjau. Buvau tikras, kad šia darbuotoja galiu pasitikėti.“

Kazlų Rūda „perspjovė“ ir Kauno rajoną, ir Joniškį

Detaliai šiuo klausimu pasidomėjęs „Suvalkietis“, sužinojo, kad pagal 2017 metams savivaldybių tarybų nustatytus žemės mokesčio tarifus gyvenamųjų teritorijų, mėgėjiškų sodų bei sodų bendrijų žemei ir netgi žemės ūkio paskirties žemei Kazlų Rūdos savivaldybė Marijampolės apskrityje, taip pat ir tarp kaimynų įsirovė tarp lyderių. Gali būti, kad nustatydama tokius tarifus Kazlų Rūdos savivaldybės Taryba, kaip sakoma, perspjovė visus savo kolegas politikus. Mat net geriausiomis, „riebiausiomis“ Lietuvoje žemėmis garsėjančio Joniškio rajono savivaldybės Taryba tokių tarifų, kaip Kazlų Rūdos politikai, nustatyti nesiryžo. Joniškio ūkininkai už žemės ūkio paskirties žemę šiemet mokėjo 1,8 proc. žemės mokestinės vertės mokesčius, o gyventojai už gyvenamosiose teritorijose esančius savo sodybų sklypus – tik 0,8 proc. (detaliau – lentelėje).

Domėdamiesi, kokius žemės mokesčio tarifus 2017 metams buvo nustačiusios Marijampolės apskrities savivaldybės, sužinojome, kad Marijampolės apskrityje mažiausi žemės mokesčio tarifai buvo nustatyti Marijampolės savivaldybėje. Už žemės ūkio paskirties žemę jos savininkams ar valdytojams Marijampolėje buvo skaičiuojamas 1,3 proc. žemės vertės mokestis, už sodininkų mėgėjų žemės sklypus – 0,4 proc., už gyvenamųjų teritorijų žemę – 0,4 proc.

Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos sprendimu, už žemės ūkio paskirties žemę šiais metais ūkininkams ir kitiems valdytojams teko mokėti nuo 1,5 iki 2 proc. žemės vertės mokestį, sodininkams mėgėjams – net 4 proc., o gyventojams, turintiems sodybinius sklypus, 0,5 arba 2 proc. Tiesa, šios savivaldybės mero pavaduotojo J. Kazlos teigimu, nemažai savivaldybės gyventojų šiemet pateikė prašymus juos nuo žemės mokesčio atleisti ir dauguma tokių prašymų, atsižvelgus į lietingus šių metų vasarą ir rudenį, buvo patenkinti.

2018-aisiais mokės dar brangiau?

Viešai prieinamuose šaltiniuose skelbiama, kad Kazlų Rūdos savivaldybės biudžete 2014 metais buvo gauta 69,9 tūkst. Eur žemės mokesčio pajamų, 2015-aisiais – 84,2 tūkst. Eur., o 2016 m. – 96 tūkst. Eur. Kiek žemės mokesčio savivaldybės gyventojai, ūkininkai, sodininkai, miškininkai ir pramonės atstovai sumokėjo šiemet, dar skaičiuojama. Tačiau sprendimo projekte, kuris šios savivaldybės Tarybai parengtas 2018 metų žemės mokesčio tarifui nustatyti, nurodoma, kad savivaldybė, įvertinusi numatomą tarifų dydžių keitimą ir žemės mokestinės vertės padidėjimą po masinio verčių perskaičiavimo, taip pat pritaikiusi lengvatas, 2018 metais savo biudžete tikisi apie 160 tūkst. Eur žemės mokesčio pajamų.

VMI skelbia, kad 2017 metais žemės mokestis ir fiziniams, ir juridiniams asmenims keitėsi, atsižvelgiant į nuo 2013-ųjų taikomas Žemės mokesčio įstatymo nuostatas. Apskaičiuojant šių metų mokestinio laikotarpio žemės mokestį, jis buvo skaičiuojamas nuo visos sklypui nustatytos mokestinės vertės, t. y. netaikant mažinimo koeficientų. Toks koeficientas paskutinį kartą buvo taikomas 2016 m. Kitas dalykas, kaip skelbia VMI, kad žemės mokesčio dydis priklauso ir nuo savivaldybių tarybų patvirtintų žemės mokesčio tarifų ir lengvatų.

2017 metų žemės mokesčio tarifai Marijampolės apskrities, kaimyninėse ir Joniškio savivaldybėse.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt