Kodėl jūsų mėgstamiausia spalva turbūt yra mėlyna?

Lietuva

Pexels.com nuotr.

Viktorija KundrotaitėŠaltinis: Bbc.com

241137

Vaikystėje mes visi turime savo mėgstamiausią spalvą, tačiau augant ji dažniausiai keičiasi, – ir ne vien todėl, kad keičiasi mūsų skonis ir suvokimas, bet tam didžiausią įtaką daro aplinka, kurioje užaugame.

1993 m. kreidelių gamintoja Crayola atliko nemokslinę, bet intriguojančią apklausą: JAV vaikų buvo paprašyta įvardinti savo mėgstamiausią pieštukų spalvą. Dauguma rinkosi gana standartinę mėlyną spalvą, tačiau į top 10 sąrašą pateko ir kiti trys mėlyni atspalviai.

Po septynerių metų įmonė pakartojo savo eksperimentą. Vėlgi, klasikinė mėlyna užėmė aukščiausią vietą, o šeši kiti mėlynos atspalviai atsidūrė geriausiųjų dešimtuke, įskaitant įstabiai skambančią „pūgos mėlyną“, tai yra tam tikras violetinės, žalios ir rožinės spalvos atspalvis.

Mėlynos spalvos dominavimas nestebina Lauren Labrecque, Rod Ailendo universiteto docentės, tiriančios spalvų poveikį rinkodarai. Tyrimų metu, ji dažnai prašo klasės mokinių įvardyti savo mėgstamiausią spalvą. Kai jie atsako, ji įjungia savo pristatymo skaidrę. „Jau turiu sukurtą skaidrę su užrašu „80 % jūsų pasakė – mėlyna“, – pasakoja Labrecque. Ir ji dažniausiai būna teisi.

Mūsų mėgstamiausios spalvos pasirinkimas dažniausiai atsiranda vaikystėje: paklauskite bet kurio vaiko, kokią spalvą jis mėgsta, ir jis tuoj pateiks atsakymą.

Remiantis tyrimais, jau kūdikystėje vaikai turi platų ir gana nenuoseklų spalvų pasirinkimą. (Tačiau jie teikia pirmenybę šviesesniems atspalviams.) Tačiau kuo daugiau laiko vaikai praleidžia pasaulyje, tuo labiau jiems pradeda patikti tos spalvos, kurios dominuoja jų gyvenime.

Jie labiau linkę susieti ryškias spalvas, tokias kaip oranžinė, geltona, violetinė ar rožinė, su teigiamomis, o ne neigiamomis emocijomis. Viename tyrime, kuriame dalyvavo 330 vaikų nuo 4 iki 11 metų amžiaus, buvo nustatyta, kad jie naudojo savo mėgstamas spalvas piešdami „gerąjį“ personažą, o juodą – „blogąjį“ personažą. Vaikams augant, socialinis spaudimas, pavyzdžiui, tendencija, kad mergaičių drabužiai ir žaislai būna rožinės spalvos, taip pat daro didelę įtaką spalvų pasirinkimui.

Paprastai manoma, kad vaikams sulaukus paauglystės, jų spalvų pasirinkimas įgauna tamsesnį, niūresnį atspalvį, tačiau nėra daug akademinių tyrimų, kurie tai patvirtintų. Pavyzdžiui, JK paaugles mergaites traukia violetinės ir raudonos spalvos, o berniukai pirmenybę teikia žaliai ir geltonai. Vienas britų paauglių berniukų miegamojo spalvų pasirinkimo tyrimas parodė, kad jie dažniausiai renkasi baltą, o raudoną ir mėlyną jie nurodė kaip mėgstamiausias spalvas.
Įdomu tai, kad dauguma suaugusiųjų teigia teikiantys pirmenybę mėlynai spalvai, o kaip nemėgstamiausią įvardija rudą spalvą.

Bet kodėl mes turime mėgstamiausias spalvas? Dar svarbiau, kas lemia tas nuostatas?

Paprasčiau tariant, turime mėgstamas spalvas, nes turime mėgstamų dalykų.
Bent jau tokia yra ekologinio valentingumo teorijos esmė – idėja, kurią iškėlė Viskonsino-Madisono universiteto (JAV) psichologijos docentė Karen Schloss ir jos kolegos.

Jos eksperimentai parodė, kad spalvos – taip, net smėlio spalvos – toli gražu nėra neutralios. Atvirkščiai, žmonės suteikia jiems prasmę, dažniausiai paimtą iš mūsų subjektyvios istorijos, ir taip sukuria svarbias asmenines priežastis, kodėl reikia rasti vieną atstumiantį ar patrauklų atspalvį.

„Tai paaiškina, kodėl skirtingi žmonės skirtingai renkasi tą pačią spalvą ir kodėl jūsų pasirinkimas tam tikrai spalvai laikui bėgant gali keistis“, – sako ji.

Vis didėjant naujoms asociacijoms – ar dėl kasdieninio poveikio mus supančiame pasaulyje, ar dirbtinai dėl sąmoningo sąlygojimo – ilgainiui tai gali pakeisti tai, kas mums patinka.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt