Kodėl jūroje susiformuoja pavojingos duobės ir kaip iš jų išplaukti: atsako Klaipėdos universiteto mokslininkė

Neringa

Pexels.com nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Neringos savivaldybės inf.

275205

Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų institutas pastaruoju metu sulaukia daug užklausų apie Baltijos jūros priekrantėje susidarančias pavojingas sroves bei duobes, dėl kurių poilsiautojai neretai patenka į pavojingas situacijas. Su Lietuvos pakrantei būdingais hidrologiniais reiškiniais supažindina KU Jūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Loreta Kelpšaitė-Rimkienė, pateikdama savo komentarą.

„Lietuvos Baltijos jūros pakrantė yra ypatinga ne tik savo smėlėtais paplūdimiais, bet ir seklia priekrante. Ir nors Lietuvai priklausančio Baltijos jūros kranto yra tik kiek daugiau nei 90 km, sekli priekrantė sudaro didžiąją dalį centrinės Baltijos jūros dalies. Šiauriau esančioje Rygos įlankoje, piečiau – Gdansko įlankoje hidrodinaminiai procesai veikia kitaip nei pas mus.

Dėl smėlio sankaupų ir judėjimo priekrantėje, po vandeniu susidaro sėkliai. Tai – povandeniniai smėlio kalniukai, kurių aukštis gali siekti nuo keliolikos centimetrų iki pusės metro. Juos turbūt yra pastebėjęs dažnas poilsiautojas: štai – gilu, kur jau galima plaukioti, o paeini truputį toliau nuo kranto – vėl gylio tik iki kelių.

Audros perklosto sėklius. Bangos priedugnyje sukelia sroves, kurios perneša smėlį. Keliaudamos kranto link, bangos „renkasi“ kelią, kuris leistų prarasti mažiausią kiekį savo energijos (t.y. keliauja ten, kur sekliau), ten suneša smėlį. Taip krante formuojasi iškyšuliukai ir įlankėlės, kurių dydis priklauso nuo vyraujančių bangų ilgio. Ten, kur krante atsiranda iškyšulys, ten bus seklu ir saugu maudytis, o įlankėlės vidury mes turėsime susidarančią protrūkio srovę, dėl kurios formuosis duobė (suardytas sėklius). Protrūkio srovės (rip currents) formuojasi visur, kur krantą pasiekia ilgos bangos. Srovės greitis gali siekti iki 80 km/h. Vizualiai duobės vieta yra matoma, ten nėra bangų gožos, kitaip tariant – bangos nelūžta. Tad poilsiaujant prie jūros visada saugiau eiti į bangas, nei ten, kur ramus vanduo.

Moksliniais tyrimais pagrįsti patarimai, kaip išgyventi patekus į protrūkio srovę (pagal Robert W. Brander ir Jamie H. MacMahan, 2011):

• Neplaukite prieš srovę;
• Stenkitės plaukti lygiagrečiai krantui, taip pasieksite seklumą;
• Plūduriuokite ant vandens paviršiaus: 80% vandens masės lieka bangų gožos zonoje, t.y. net jei jus neša protrūkio srovė, po kelių minučių jus gali grąžinti į artimiausią seklumą;
• Plūduriuodami stenkitės atkreipti į save gelbėtojų dėmesį mojuojant;
• Neikite maudytis vienas, ir nesimaudykite ten, kur nėra žmonių“.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt