Kodėl apie nevaikiškas problemas išgirsta ne tėvai, o „Vaikų linija“?

Per praėjusius metus „Vaikų linija“ atsiliepė į beveik 115 tūkstančių vaikų skambučių, daugiau nei 2700 pokalbių internetu, per 500 laiškų. Dalindamiesi savo visai nevaikiškais sunkumais, kuriems turėjo įtakos ir pandemija, vaikai neretai prisipažindavo, kad dėl įvairių priežasčių nenori, negali ar bijo apie savo išgyvenimus papasakoti savo aplinkos suaugusiesiems. Koks tėvų ar kitų suaugusiųjų elgesys neleidžia vaikams atvirai pasidalinti savo sunkumais?

Nesutarimai su tėvais ar draugais, mintys apie savižudybę, patiriamos ar stebimos patyčios, nerimas dėl savo ar artimųjų fizinės sveikatos, patiriama fizinė ar emocinė prievarta, išgyvenama baimė, nerimas, vienišumas, savęs žalojimas, nelaiminga meilė, nepasitikėjimas savimi, netektis – tai dažniausi sunkumai, dėl kurių per praėjusius metus vaikai ir paaugliai skambino ar rašė „Vaikų linijai“. Beveik 27 tūkstančius valandų „Vaikų linijos“ savanoriai stengėsi išklausyti, suprasti ir palaikyti vaikus, kartu su jais ieškoti galimų sunkumų sprendimų būdų ir pagalbos jų artimoje aplinkoje.

Pristatydama kampaniją „Problemos nebūna „vaikiškos““, „Vaikų linija“ skatina suaugusiuosius rimtai vertinti vaikų sunkumus ir kviečia padėti išklausyti vaikus, skiriant 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) „Vaikų linijos“ veiklai (https://www.youtube.com/watch?v=8O7deu-pqcw). Visa reikalinga informacija: http://remiu.vaikulinija.lt Projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.

Vaikų bandymus papasakoti savo tėvams ar kitiems artimiesiems apie savo sunkumus dažnai sustabdo nuvertinančios ar kitaip užkertančios norą atvirauti suaugusiųjų reakcijos:

• „Vėliau pasikalbėsim, dabar turiu kitų reikalų“

• „Nekreipk dėmesio, praeis“

• „Ir ko tu vėl skundiesi dėl menkniekių?“

• „Nekalbėk nesąmonių, kokios dar problemos tavo amžiuje!“

• „Būk savarankiškas ir susitvarkyk pats“

• „Nėr ko čia liūdėti. Eik geriau užsiimk naudinga veikla“

• „Bus dar tų draugių/vaikinų/merginų! Eik geriau pasimokysi!“

Kalbantis telefonu ar susirašinėjant internetu su „Vaikų linijos“ konsultantais, vaikams neretai prireikia laiko, kol jie pradeda pasitikėti konsultantu, pajunta, kad į jų problemas reaguojama rimtai, ir išdrįsta pasidalinti savo išgyvenimais ar sunkiais jausmais. Koks suaugusiųjų elgesys vaikams ir paaugliams padeda kalbėti apie save ir jiems kylančius aktualius klausimus?

• Paprasti, nuoširdūs ir atviri klausimai apie vaiko kasdienybę: „Papasakok, kaip tu laikaisi šiandien“, „Kaip jautiesi?“, „Kas šiandien nuliūdino/nudžiugino/sukėlė kitokių jausmų?“.

• Pastebėjimas, kaip vaikas jaučiasi ir nuoširdus domėjimasis vaiku: „Šiandien atrodai susirūpinęs. Kas nutiko?“.

• Atidus klausymasis ir patvirtinimas, kad suaugusysis girdi vaiką. Tam padeda ir trumpi patvirtinantys žodeliai, kaip „mhm“, „taip“ ar padrąsinimas tęsti „ir kas buvo tada?“.

• Patvirtinimas, kad vaiko sunkumai nėra „vaikiški“ – jie yra svarbūs ir verti dėmesio: „Suprantu, kad tau liūdna“, „Išties pikta, kai nutinka tokie dalykai“, „Pagalvokim kartu, kaip galėtumei pasielgti šioje situacijoje“.

• „Vaikų linijos“ galimybės praėjusiais metais leido atsiliepti į 2 iš 3 vaikų skambučių ar žinučių internetu. Siekdama, kad visi vaikai būtų išgirsti ir sulauktų palaikymo, „Vaikų linija“ kviečia suaugusiuosius rimtai reaguoti į savo vaikų problemas ir padėti „Vaikų linijai“ išklausyti kiekvieną sunkumus išgyvenantį vaiką, skiriant 1,2 proc. GPM: http://remiu.vaikulinija.lt.