Kodėl A. Bekeris linki verslininkams nesirinkti pareigų savivaldybėje?

Prisiekė Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai. Iškilmingai. Šilutės H. Šojaus dvaro freskų salėje, ypatingoje vietoje, kuri pasirenkama reikšmingiausiems įvykiams. Prasidėjo naujoji ketverių metų kadencija. 25 vietos politikų komandoje nebėra Algio Bekerio, ėjusio mero pavaduotojo pareigas. Tik vieną ketverių metų kadenciją jis buvo Savivaldybės tarybos nariu, dalį kadencijos – ir mero pavaduotoju.

Algis Bekeris prisipažino, ko gero, esąs vienintelis iš vietos politikų, kuris džiaugiasi nelaimėjęs rinkimų. Tai nenustebino: per savivaldos rinkimus Socialdemokratų partijos kandidatų sąraše A. Bekeris buvo sąrašo gale – Nr. 50. Paskubėjus išspausdinti kandidatų plakatą ir viešinti sąrašą, netrukus vieną Vyriausioji rinkimų komisija išbraukė, tad A. Bekeris gavo naują numerį – 49. Šis pokytis suklaidino ne vieną rinkėją.

Socialdemokratai per rinkimus laimėjo tik tris mandatus. Nors pirmumo balsai A. Bekerį iš sąrašo galo, 49 vietos, iškėlė į 5-ąją, o tai yra geras įvertinimas, bet informacijos klaida pakišo koją.

Nepaisant skandalo, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba atvyko į Savivaldybę, tris vadovus išvežė į areštinę, darė kratas ir jų namuose, pasibaigusi ketverių metų kadencija išsiskyrė darbų gausa ir ilgai lauktomis statybomis.
Tilžės g., šv. Kryžiaus katalikų bažnyčios kaimynystėje, nebeliko baisoka tvora aptvertos Šilutės autobusų parko teritorijos su degalais permerkta žeme. Čia atidaryta nauja autobusų stotis, o šalia – gyventojų su nekantrumu lauktas prekybos centras „Lidl“. Išasfaltuota erdvi aikštė automobiliams, pasodinta medelių. Kai šalia bažnyčios Savivaldybė, su užsienio partneriais parengusi projektą, sutvarkys ir buvusios sanatorijos pastatą, vaizdas dar pagražės.

Anot A. Bekerio, iki šio pastato nutiesta ir šilumos tiekimo trasa. Dėl galimybės panaudoti europinį finansavimą (prisidės ir valstybė) tekę ieškoti sprendimo: sanatorijos pastatas dešimčiai metų perduotas Savivaldybei, įvykdžius darbus, jis, kaip ir priklauso, išliks bažnyčios nuosavybe. Gal ten bus sakralinių vertybių muziejus, informacijos centras ar dar kas nors. Beliktų sutvarkyti apie hektarą šalia plytintį parką. Bažnyčios bendruomenė šį tą daro ir savo jėgomis. „Jeigu jį visą sutvarkius, ten yra istoriją menančių medžių, atnaujinus takus, paruošus gražią atvirą erdvę miestelėnams, būtų pagaliau sutvarkyta nemenka rytinės miesto dalies teritorija, – pasakojo A. Bekeris, atsigręždamas į praeitį. – Šioje baisioje teritorijoje nuo sovietmečio niekas nieko nedarė. Autobusų parko įmonei netiko vieta miesto centre. Statiniai jau buvo visai seni, baisūs. Nėra prasmės tokius beremontuoti. O svarbiausia, kokios baisios čia buvo darbo sąlygos: skersvėjai, nei kur nusiprausi, nei pavalgysi. O kaip beatrodė atokiau stovėjusi senoji Šilutės autobusų stotis? Kaip juodas vaiduoklis. Ir ten dirbo žmonės. O kaip ten buvo šalta…“, – pasakojo A. Bekeris, priminęs, jog naujoje autobusų stotyje jaukiai šilta, įrengtas kondicionierius, tad per karščius keleiviai autobusų lauks vėsioje patalpoje.

Ar A. Bekerį pasiekia Šilutės autobusų parko, stoties kolektyvo atsiliepimai apie naujas darbo sąlygas?

Pasirodo, tiems žmonėms svarbiau yra, kad jau penkeri metai jie kas mėnesį laiku gauna atlyginimus. „Anksčiau jie turėjo dvi bėdas: baisias darbo sąlygas be jokių patogumų ir 2-3 mėnesius vėluojančius atlyginimus…“ – priminė A. Bekeris tai, ką visi jau užmiršo.

Kalba pakrypo apie Dariaus ir Girėno g. gale pastatytą naują Šilutės autobusų parką: ten bus laikomi autobusai, juos plaus ir remontuos tam skirtose patalpose, sumontuota visa naujausia įranga, yra vairuotojams dušai, virtuvė pavalgyti. Jeigu tenka ką suvirinti, speciali įranga sutraukia dūmus. Iškelti variklį – jau be vargo: yra tam reikalinga įranga. Autobusų plovykla, remonto, dažymo ir kitos vietos – visos įrengtos taip, kaip turi būti. Čia yra ir administracijos patalpos. Baigiama trinkelėmis išgrįsti kiemą ir bus viskas užbaigta.

Kad prekybos centro „Lidl“ tikrai buvo laukta, matyti – nuo ankstyvo šio centro aikštelėje ima gausėti automobilių. Atvykusieji į pamaldas bažnyčioje irgi palieka automobilius šioje aikštelėje, jau ne Tilžės gatvėje, kur trūkdavo vietų. Dalis Bažnyčios gatvės jau išgrįsta trinkelėmis, likusią dalį iki Tilžės g. irgi sutvarkys – yra parengtas projektas.

Pasidomėjus, ar dažnai A. Bekeriui tenka bendrauti su parapijiečių mylimu ir gerbiamu Šilutės katalikų bažnyčios klebonu Remigijumi Saunoriumi, pašnekovas net šyptelėjo: „Ir su šiuo klebonu susitinku dažnai, ir su ankstesniais. Kai turėjau verslą, savo įmonę, visi rajono kunigai tai to, tai ano paprašydavo. Bažnyčiai atsakyti negalėjau ir negaliu. Padarai kokį gerą darbą bažnyčios bendruomenei, pats geriau pasijunti“, – patikino pašnekovas.

Ar iš verslo atėjus į Savivaldybės tarybos narius, į mero pavaduotojo pareigas to jausmo, kai pats geriau pasijunti, nepritrūko?

„Kai pavykdavo padaryti gerą darbą, reikalingą žmonėms. Ne, ne vienas, nes vienas čia nieko nepadarysi. Čia yra komandinis darbas, yra vadovai, yra geri administracijos specialistai, yra dirbti ir padaryti nusiteikusių Savivaldybės tarybos narių. Žinoma, kad buvo progų ir pasidžiaugti. Tik atėjus iš verslo, kurį sukuri, išpleti ir jau matai, ką padarei, čia prastai nuteikia biurokratiniai suvaržymai, aprašai, terminai, nuostatai ir „popierizmas“. Įsivaizdavau – tik imame, darome greitai ir padarome. Deja… Pusmečio neužtenka, metų – irgi, jau ir pusantrų prabėgo… Visa tai logiškai nepaaiškinama. Vis neužmirštu, kai Lenkijoje teko kalbėtis su viena agentūros vadove, kuri sakė, kad projektai su europiniu finansavimu vykdomi greitai, jų didelėje valstybėje daug agentūrų dirba tiesiogiai su Briuselio institucijomis, Lenkijos ministerijos į tai nesikiša. Jie taip išvengia vienos biurokratijos pakopos. Sakau, Europos Sąjungos valstybėse galioja visiems vienodos taisyklės. Ji sutiko, kad visiems vienodos, tačiau sakė nežinanti, kaip Lietuvoje tas taisykles „išsivertė“. Jie „išsivertę“ taip… Išeitų, kad mes Lietuvoje patys save įsispraudžiame į rėmus ir bandome tarsi iš labirinto išeiti. Patys sau kenkiame!“ – pasakojo A. Bekeris.

Be išeities?

Ar stabdomas projektas, kurį vykdant tikėtasi sutvarkyti Šilutės senąsias evangelikų liuteronų kapines? „Įvyko konkursas, darbų rangovas yra, ačiū Dievui, kad jis nespėjo supirkti reikalingų medžiagų… Tikėtina, kad šį projektą reiks stabdyti“, – sakė A. Bekeris, o nuostaba tiesiog išsiveržė vulkanu. Išeitų, kad taip ir liks?.. Atsakymas toks: „Projektuotojai pavedė… Registrų centre įregistruota kaip parko teritorija, jeigu būtų kaip kapinės, europinių lėšų darbams naudoti nebūtų leista. Dabar jau ši teritorija yra kaip saugotina vertybė su viskuo, kas ten yra: medžiu, išmintu taku, antkapiu, kryžiumi ir visa kita. Planuota buvo nutiesti takus, pastatyti suoliukų, gal apšvietimą. Per kapus eiti niekas neplanavo! Projektuotojai turėjo netikrą topografinę schemą, kalba juk apie parką, o ne apie kapines, o kai rangovas pagal techninį projektą užsimojo planuoti darbus, paaiškėjo, jog kuoliukus tenka smeigti ir per kapus… Niekam ranka nekiltų to daryti. Dabar jau įregistruota kaip senosios kapinės. Jeigu darbams ten būtų išleisti europiniai pinigai, jie būtų panaudoti ne pagal paskirtį…“

Medžiai ir kiti darbai

Skandalu virto ir ligotų bei senų medžių šalinimas Šilutės centrinėje gatvėje. Išpjovė dalį, naujų pasodino. Štai Liepų gatvėje matėme nukirstą seną medį su išpuvusiu, tuščiu vidumi. Pavojinga tokius turėti šalia gyvenamųjų namų. Paliktus geni.

„Centrinėje miesto gatvėje nupjauti tie medžiai, kuriuos ekspertai pripažino ligotais ir pavojų keliančiais. Pasodinti nauji, kaip buvo numatyta projekte, pritvirtinti, įrengta laistymo sistema – tie po du virš žemės kyšančius vamzdžių galus yra skirti sodinukams palaistyti.

Šilutės medžiai nebuvo tvarkyti dešimtmečius. Buvau Birštone, ten medžius prižiūri kitaip – nupjauna viršūnes. Mums neleido aukštųjų žeminti nupjaunant viršūnes, tik formuoti iš šonų. Niekada nebuvau už tai, kad medžius reikia lengva ranka šalinti. Būtina atsodinti, bet ne 2 ar 3 eilėmis šaligatvyje, kaip dabar yra. Juk tą kritikavo ir specialistai. Medžių šaknys iškelia šaligatvio trinkeles, namų pamatus. Kai medis vos metras nuo pastato fasado, laja – ant stogo, kuris niekada neišdžiūva, sminga, patalpoje visada tamsu, saulės spindulys neprasiskverbia, būstas drėgsta, įsimeta pelėsis. Taip gadinami pastatai. Tokį medį nupjovus, atokiau kitą galima pasodinti. Tačiau neliko medžių, kai kur atsidengė negražūs pastatų fasadai. Savininkams teks tvarkytis. Darbų šiemet – daug: tvarkys Kalinausko gatvę, Šilutės kultūros ir pramogų centrą su prieigomis, statys baseiną su patalpomis sportininkams treniruotis, ten irgi neliks to baisaus vaiduokliško pastato prieš Šilutės ligoninę Rusnės gatvėje, tas miesto kampelis pagražės, dar Šilokarčemos kvartalas. Tvarkomas kelias į Žemaičių Naumiestį, šiemet užbaigs estakadą kelyje į Rusnę“, – pasakojo A. Bekeris, nė karto nepasakęs žodžio „aš“.

„Čia vienas gali tik norėti, bet nieko nepadarysi“, – trumpai atsakė pašnekovas. Tarsi išsprūdo, kad ankstesnių kadencijų Savivaldybės tarybos nariai tokių darbų ilgo sąrašo neturėjo… „… nes per ketverių metų kadenciją keturis kartus vadovų nekeitėme. Nors kenčiame nuo to, kad nemokame susitarti, žiūrėdami vienas į kitą matome tik priešą. Kai kurie Savivaldybės tarybos nariai laukia, kad tik kas nepasisektų, kad tik būtų proga „įkąsti“, o kai kas ir nepasiseka, tai nepasiseka šio krašto, rajono žmonėms, visiems gyventojams. Kaišioja pagalius į ratus, gyvena egoistišku noru pasimėgauti kitų nesėkme, nors nuo jos kenčia visi rajono žmonės. Ne taip turėtų būti. Ir kitose savivaldybės yra valdančiosios daugumos ir opozicijos, tačiau karo lauko ten nėra. Mūsų rajone yra karo laukas. Jeigu po Savivaldybės tarybos posėdžio ne visi nori ir ranką paspausti, tai nėra gerai“.

Įspėjimas verslininkams

Beliko sužinoti, kaip buvęs verslininkas, sukūręs verslą, jį išplėtęs ir jau pasiekęs gerų rezultatų, tai palikęs tvarkyti sūnui, tapo politiku, paragavo šios duonos ketverius metus ir išeina – gera ar sunku?

„Nuoskaudų neturiu. Tik man svetimas elgesys, kai kišami pagaliai į ratus vežimo, kuriame sėdi visi rajono gyventojai. Užuot pasitarus, pagelbėjus, ieškoma, kaip pakenkus. O po to jau kaltina, kad štai jie nepadarė“, – kalbėjo A. Bekeris, kuriam teko priminti, kad per savivaldos rinkimus rajono žmonės valdžią ir vėl patikėjo beveik tiems patiems „blogiečiams“.

„Dirbau, bandžiau padaryti, daug ką pamačiau, supratau, turiu minčių, kurių nenorėčiau garsinti. Savo gyvenime darysiu permainų. Vėliau. Tik nė vienam verslininkui nepatarčiau iš savo verslo eiti į pareigas Savivaldybėje. Neikite nė vienas!“ – pokalbį užbaigė A. Bekeris, su šypsenėle palinkėjęs į valdžios pareigas eiti… mokytojams. Esą manęs, kad gyvenimiška, ūkiška patirtis savivaldoje svarbu, tačiau…

Gal ramaus būdo geram žmogui slogus tas valdžios oras?

„Jau sakiau, tai man sunkiai suvokiama. Esu girdėjęs, jog anksčiau politikai prie stalo apsižodžiuoja, o vėliau eina kartu kavos gerti. Net „nuvertę“ merą ateina pas jį į kabinetą arbatos išgerti. Dabar to nebėra. Dabar rankos nepaduos, nepasisveikins. Ir laimėjus rinkimus pasaulyje varžovai nugalėtojus pasveikina. Po krepšinio varžybų pralaimėjusios komandos treneris pasveikina laimėjusios trenerį. Kartais mąstau, kam tarnaujama rodant tokią aroganciją, priešiškumą? Gal jiems partija taip nurodė? Juk mes visi einame į politiką tarnauti savo krašto žmonėms“, – kalbėjo A. Bekeris, o taip norėjosi pridurti, kad trūksta elementarios kultūros.

„Tai jau atskira tema. Gal aš visai neišmanau tos kultūros? Aš savivaldoje tokios nemačiau…“ – užbaigė kalbą kadenciją baigiantis mero pavaduotojas A. Bekeris.