Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Eltos nuotr.
Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA
Visgi, liberalai nėra linkę šių G. Nausėdos įspėjimų praleisti pro pirštus – partijos frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas prognozuoja Vyriausybės ir Prezidentūros kaktomušą. Jis neabejoja – šalies vadovas sieks sumenkinti konservatorius.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: siekiama sudaryti prezidento kaip tvirto ir ryžtingo asmens įvaizdį
Konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė neabejoja – pastarieji prezidento bei jo patarėjų pasisakymai yra susiję su besitęsiančia šalies vadovo rinkimų kampanija.
„Manau, kad rinkimai stipriai veikia siekį sudaryti prezidento kaip tvirto asmens, kuris štai ryžtingai sprendžia vienokius ar kitokius klausimus, įspūdį. Tačiau viliuosi, kad prezidentas lygiai taip pat supranta ir konstitucijos raidę“, – antradienį Eltai sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Parlamentarė pastebi, jog teisę pasirinkti Ministrų kabineto narius turi Vyriausybės vadovas.
„Pagal 1998 m. konstitucinį išaiškinimą, prezidentas nei skiria, nei atleidžia ministrus. Tai yra premjerės teisė ir atsakomybė. Ir tai yra ne teisinio, o politinio dialogo dalis“, – aiškino konservatorė.
„Tinkamos kandidatūros yra tos, kurios yra priimtinos Seimo daugumai. Ką matėme daugybę kartų iki šiol ar tvirtinant pirminį Ministrų kabinetą – vyksta tas politinis dialogas. Tačiau, vis tik, galutinę teisę pateikti ir vėliau patvirtinti ministrą ar ministrę turi premjeras arba premjerė“, – tikino ji.
Todėl politikė palinkėjo prezidentui – kaip ir visiems kitiems politikams – vadovautis Konstitucija bei joje numatytomis įstatymo normomis.
„Žmonių palaikymo kiekis niekaip nekoreliuoja su tuo, ar tu turi laikytis Konstitucijos“, – pridūrė Seimo narė.
V. Mitalas prezidento pareiškimus nurašo kaip rinkiminę retoriką
Laisvės partijos vicepirmininkas, šios politinės jėgos frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas nedaugžodžiauja – žinutės iš Prezidentūros viso labo tėra rinkiminė retorika.
„Manau, kad verta tai nurašyti rinkiminei retorikai. Ta konservatorių ir prezidento kova yra nebe nauja, mes matėme daug skirtingų jos etapų. Kai kurie tikrai atsibodo ir kenkia valstybei“, – Eltai komentavo V. Mitalas.
„Tikiuosi, kad tokių skambių pareiškimų, kur patarėjas paleidžia į orą neįvardintus ministrus kaip kažkokius galimus pakeitimus, bus tik mažiau, nes tai yra visiškai nekonstruktyvios rinkiminės kovos bruožas“, – pažymėjo jis.
Visgi, ar tai reiškia, jog po rinkimų prezidentas persigalvos ir apie galimus pokyčius Vyriausybėje ims kalbėti kitaip, V. Mitalas prognozuoti nesiėmė.
„Nežinau, kaip viskas baigsis. Priklausys ir nuo konservatorių – ar prieš parlamento rinkimus jie peilį pagaląs. Nespėliosiu. Bet dabartinis pareiškimas – visiškai rinkiminis“, – pakartojo „laisvietis“.
E. Gentvilas: performuojant Vyriausybę G. Nausėda sieks sumenkinti konservatorius
Nors koalicijos partneriai nėra linkę itin sureikšminti G. Nausėdos siunčiamų signalų, Liberalų frakcijos seniūnas Seime Eugenijus Gentvilas tikina – nuvertinti šalies vadovo nereikėtų. Jis sutinka su R. Morkūnaite-Mikulėniene, sakydamas, jog dabar Daukanto aikštė siekia stiprinti G. Nausėdos vertinimą visuomenės akyse. Tačiau, tęsia jis, nereiktų abejoti, jog laimėjęs rinkimus ir gavęs naują visuomenės pasitikėjimo mandatą prezidentas demonstruos savo galią.
„Manau, kad tie pasisakymai kartojasi, nes visuomenės akyse siekiama parodyti savo viršenybę prieš antrąjį rinkimų turą. Maždaug – „nuo manęs čia viskas priklauso“. Tiesa, jeigu Šalčininkuose balsuoja už Vaitkų – tai čia Vyriausybė kažko nepadarė, bet šiaip prezidento reikalas parodyti, kad jis čia tarp dievų, su dievais“, – Eltai sakė E. Gentvilas.
„Nenoriu taip nusiraminti ar nuraminti, kad prezidentas bet ką lengvai praleis. Mano manymu, dabar jo tikslas yra rinkiminis – kad stipriai laimėtų antrajame prezidento rinkimų ture. O štai performuojant Vyriausybę jis turės kitą tikslą – kad sumenkintų dešiniųjų arba konservatorių pajėgas, parodytų, kad jis gali juos stumdyti. Tai darys siekdamas kito tikslo – jam palankesnės kairės-centro Vyriausybės atsiradimo“, – samprotavo politikas.
Jis neatmeta, jog G. Nausėdai laimėjus rinkimus tarp Vyriausybės ir Prezidentūros gali kilti dar vienas ginčas – dėl galimos kandidatūros į eurokomisarus. Anksčiau ne sykį buvo įvardinta, jog į šias pareigas taikosi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Anksčiau ar vėliau turi įvykti kaktomuša, kurioje yra du galimi pikai – dėl eurokomisaro ir dėl Vyriausybės reformavimo“, – samprotavo liberalas.
„Mano manymu, prezidentas ir jo patarėjai gali siekti konservatorių triuškinimo – girdisi jo retorikoje, jis jau ir žodyno nelabai renkasi. Kova prieš konservatorius – apsunkinti Šimonytei Vyriausybės reformavimo procesą, žinant, kad ji ves konservatorių sąrašą į rinkimus. Tai reikia ją parodyti kaip kažkokią menkystą. Tam, pirmiausiai, reikia užtikrintos pergalės prezidento rinkimuose“, – tęsė jis, neatmesdamas, jog tai sulauks ir konservatorių reakcijos.
„Konservatoriai, įsivaizduoju, sužvėrės. Bet prezidentas iš Olimpo viršūnių žiūrės į skruzdėles ir tyčiosis. Galimas toks scenarijus“, – apibendrino Seimo narys.
ELTA primena, kad antradienį prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, jog Vyriausybėje gali būti daugiau nei du ministrai, kuriuos šalies vadovas G. Nausėda, jei būtų perrinktas antrai kadencijai, norėtų pakeisti.
Panašiai pasisakė ir prezidentas. Pirmadienį jis teigė, kad jį perrinkus šalies vadovu, Vyriausybės sudėtis turėtų keistis. Apie tai jis užsiminė ir pirmojo rinkimų turo metu, sekmadienį.
Kaip numato įstatymas, Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus, kai išrenkamas prezidentas. Įgaliojimai laikomi grąžintais, kai ministras pirmininkas įteikia šalies vadovui raštišką pareiškimą. Savo ruožtu prezidentas paveda jai eiti pareigas tol, kol bus gauti nauji Seimo įgaliojimai ir bus suformuotas nauja Ministrų kabinetas.