Knygos „Kupiškėnų, uteniškių ir panevėžiškių paribio šnektos XX amžiuje“ sutiktuvės

Klaipėda

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt

120445

Kovo 10 d. 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Konferencijų salėje kviečiame Jus paminėti lietuvių kalbos dienas ir kartu apmąstyti lietuvių kalbos reikšmę mūsų valstybės gyvenime.

Foto galerija:

Klaipėda – nuo amžių yra daugiakultūris miestas. Dabartiniu metu čia taip pat gyvena ir skirtingų tautų atstovai, ir lietuviai, suvažiavę iš įvairių Lietuvos regionų. Su Klaipėdos krašto lietuvių tarmėmis ir kultūra klaipėdiškiai yra gana gerai susipažinę, tačiau ne mažiau svarbu sužinoti ir apie šiaurės rytų aukštaičius, kurie dabartiniu metu Klaipėdą vadina savo namais.

Taigi visus, kilusius iš Biržų, Rokiškio ir Kupiškio krašto, ir tuos, kurie nori išsamiau susipažinti su šios Aukštaitijos dalies kalbos ir kultūros ypatumais, kviečiame į knygos „Kupiškėnų, uteniškių ir panevėžiškių paribio šnektos XX amžiuje“ sutiktuves. Šioje kolektyvinėje monografijoje aptariama kupiškėnų, uteniškių ir panevėžiškių periferinių paribio šnektų grupė. Tiriama XXI a. pradžios šnektų kalbinės sistemos kaita, tarminės vietinės bendruomenės kalbinės nuostatos bei regioninės tapatybės raiškos ypatumai. Ši knyga turėtų sudominti ne tik kalbininkus, bet ir regionų tyrėjus bei vietos politikos formuotojus, o kartu ir visą plačiąją visuomenę, besidominčią dabartiniu metu fiksuojamais tarminio ir etnografinio Lietuvos, ypač rytų aukštaičių, žemėlapio pokyčiais ir raidos tendencijomis.

Lietuvių kalbos tarmės yra didžiulis mūsų valstybės turtas, lietuvių bendrinės kalbos turtinimo šaltinis, tačiau nykstant Lietuvos kaimams, mažėja tarmiškai kalbančių žmonių, bet reikia pasidžiaugti, kad jų dar yra gana daug. Ar visos mūsų tarmės ir šnektos išliks XXI a., priklauso nuo daugelio aspektų, todėl būtina juos įsisąmoninti, nes mūsų valstybės pagrindas – lietuvių kalba, kuri yra įvairi, besikeičianti ir visada išliekanti.

Knygą pristatys monografijos autorės doc. dr. Asta Balčiūnienė (Klaipėdos universitetas), dr. Violeta Meiliūnaitė (Lietuvių kalbos institutas) ir viešnia iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos dr. Vilija Ragaišienė.

...Tarmė savaip formuoja mūsų ankstyvąjį pasaulio provaizdį. Užtat veikliausiai Lietuvoje tiek daug gabių ir protingų vaikų, bene didžiausia dalis – iš kaimų, nes didelis tarmių įvairumas ir turtingumas formuoja ir nestandartinį mąstymą, ir kūrybingas individualybes. Todėl reikėtų nepamiršti tarmės.

(rašytoja Renata Šerelytė)

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt