Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pranešimas spaudaiŠaltinis: Etaplius.LT
G. Padegimo pavardė labai taikliai nusako jo asmenybę, kuriai būdinga ryški charizma, ugningas temperamentas, liepsninga oratorystė. Šios savybės bei daugelyje spaudinių mirganti antraštė „įtariamas padegimas“ nulėmė ir knygos pavadinimą. Šis posakis jau seniai virto Gytį Padegimą apibūdinančiu priežodžiu ir teatriniu anekdotu, kurį tiek jis, tiek aktoriai mielai pasitelkia interpretuodami vis kitas „padegimo“ versijas. Beliko tik pavadinti juo knygą.
Knygos sudarytoja E. Markevičiūtė atliko milžinišką darbą: į leidinį sudėjo daugelio G. Padegimo sukurtų spektaklių apžvalgas. Visų aprėpti net neįmanoma, nes jų 123! Apžvalgose – jo pedagoginė veikla, kūryba užsienio teatruose, aktoriaus meistriškumo metodai, posūkis į dramaturgiją, Kauno ir Šiaulių dramos teatrų laikotarpiai ir dar daug šio kūrėjo nuveiktų darbų.
Kūrybiniai ieškojimai režisierių G. Padegimą ne kartą atvedė į Šiaulius. Pirmą kartą Šiaulių dramos teatre režisierius atsidūrė dar kūrybinio kelio pradžioje. Pakviestas šviesios atminties tuometinės teatro vadovės A. Ragauskaitės, režisierius Šiauliuose pastatė Federico Garcia Lorcos „Donją Rositą, arba Gėlių kalbą“ (1976), Augusto Strindbergo „Freken Juliją“ (1977).
Beveik po dešimtmečio į Šiaulius grįžo jau kaip teatro vyriausiasis režisierius. G. Padegimas iškart pasinėrė į aktyvią kūrybinę ir visuomeninę veiklą. 1988 m. suorganizavo lietuvių dramaturgijos festivalį „Atgaiva“, turėjusį didžiulį rezonansą to meto Lietuvos kultūriniame ir politiniame gyvenime, inicijavo paminklo Povilui Višinskiui statybą, užmezgė kontaktus su užsienio šalių teatrais. Vadovaudamas Šiaulių dramos teatrui, G. Padegimas režisavo devynis spektaklius, tarp jų: V. Jasukaitytės „Žilviną“, A. Škėmos „Žvakidę“ (1989), E. Lonesco „Karalius miršta“ (1990), teatro 60-mečiui – O. Milašiaus „Mefibosetą“ (1991), K. Sajos „Liftu į piramidę“ (1993), atsisveikinimui su teatru – G. Bernardo Shaw „Dūžtančių širdžių namus“ (1993).
Į Šiaulius dar kartą grįžo 2007 m. ir pastatė didelio populiarumo sulaukusį spektaklį M. Lado „Labai paprasta istorija“, dar po kelerių metų – A. Strindbergo „Velykas“, T. Williamso „Iguanos naktį“. Iš viso Šiauliuose režisavo 16 spektaklių.
Knygoje „Įtariamas PADEGIMAS“ bandyta pažymėti įvairialypės režisieriaus Gyčio Padegimo asmenybės ir kūrybos kontūrus, siekta perteikti jo savitumą bendrame teatro kontekste. Atskaitos tašku pasirinktas jo kūrybinės veiklos 50-metis, apimantis ne tik spektaklių režisūrą įvairiuose Lietuvos ir užsienio teatruose, bet ir organizacinę, visuomeninę, pedagoginę bei dramaturgo patirtį. Tam buvo pasitelkti šeimos narių, kartu dirbusių aktorių bei kitų sričių kūrėjų papasakoti ir publikuoti prisiminimai, paties G. Padegimo įžvalgos, spektaklių recenzijos. Tekstai pateikiami tiek chronologiškai, tiek pabrėžiant ryškiausius periodus, spektaklius, pasirinktus prioritetus.
Knygos pristatyme dalyvaus sudarytoja Elvyra Markevičiūtė ir knygos herojus – režisierius Gytis Padegimas. Mintimis ir prisiminimais dalinsis aktoriai Olita Dautartaitė, Irena Liutikaitė, Monika Šaltytė, Aidas Matutis ir kiti VŠDT aktoriai bei buvusi režisieriaus studentė Andrėja Stulginskienė.
Renginį moderuos VŠDT meno vadovė, teatrologė dr. Nomeda Šatkauskienė.
Vakaro metu bus galima įsigyti knygą „Įtariamas PADEGIMAS“. Renginys – nemokamas.
Teatro mylėtojai prieš renginį galės nusipirkti ir kitą Elvyros Markevičiūtės knygą „Jacques Toja – gražiosios iliuzijos ambasadorius“.