Knygnešystės centras Bitėnuose – jau valstybės saugomas

Tauragė
KPD nuotr.
Reporteris Austėja Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Spaustuvininko Martyno Jankaus sodyba Bitėnuose (Pagėgių savivaldybėje) rugsėjo 6 d. paskelbta valstybės saugomu objektu. Šioje sodyboje 1858 m. rugpjūčio 7 d. gimė Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, spaustuvininkas, vienas „Aušros“ leidėjų, Tilžės Mažosios Lietuvos Vyriausiojo gelbėjimo komiteto pirmininkas ir atstovas Valstybės taryboje, Tilžės akto signataras Martynas Jankus.

Kultūrai reikšmingos sodybos paskelbimo valstybės saugomu kultūros paveldo objektu įsakymą pasirašęs Kultūros ministras Simonas Kairys, viceministras Rimantas Mikaitis ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius Vidmantas Bezaras šią vasarą lankėsi Bitėnuose, išsamiai susipažino su sodyba, jos išsaugojimo problematika. Sodyba į Kultūros vertybių registrą buvo įrašyta dar 1993 m. (unikalus kodas  10562). O paskelbimas valstybės saugomu objektu (šį statusą įgijo kompleksinės sodybos dalys: rūsys, daržinė, namas) atvers daugiau galimybių tvarkybai. Tvarkybos darbų ypač laukė sodybos daržinė (unikalus kodas 39081), šiuo metu esanti avarinės būklės.

Pagėgių savivaldybės administracija jau parengė ir šį rudenį pateikė paraišką Kultūros paveldo departamentui, kad būtų gautas finansavimas sodyboje esančios daržinės tvarkybos darbams atlikti. Sodybos teritorijoje veikia Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejaus, keliautojus traukiantis gausiais eksponatais bei faktais apie Mažosios Lietuvos knygnešių veiklą. Čia rengiama nemažai kultūrinių renginių. Daržinė anksčiau, kol jos būklė dar nebuvo avarinė, buvo naudota kaip renginių bei edukacijų erdvė. Įgyvendinus planuojamą projektą tikimasi pastatą įveiklinti ir jam sugrąžinanti ankstesnes funkcijas.

Bitėnuose M. Jankus įkūrė spaustuvę, kuri veikė 1892–1909 m. Pas M. Jankų kurį laiką gyveno nuo valdžios besislapstantys knygnešiai, visuomenės veikėjai.  Vėliau, 1918 m., M. Jankus spaustuvę įsirengė kaip gyvenamąjį namą. Spaustuvės pastatas, sunaikintas po Antrojo pasaulinio karo, 1998 m. atstatytas buvusioje vietoje. Šis Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas taip pat turėjo spaustuves Ragainėje, Tilžėje, Klaipėdoje, Šilutėje, kuriose iš viso išleista apie 400 knygų ir 27 periodiniai leidiniai lietuvių bei vokiečių kalbomis. Apie M. Jankaus veiklą išsamiai pasakoja muziejus. Ši sodyba spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo metais buvo viena svarbiausių vietų įsigyjant spaudą, skirtą Didžiajai Lietuvai.

Yra žinių, kad Bitėnų kaime esančioje sodyboje XIX a. pr. jau gyveno M. Jankaus senelis. M. Jankaus sūnus Martynas XX a. I p. sodyboje pasistatė medinį gyvenamąjį namą, kuris išlikęs iki šių dienų kartu su tuo laiku statyta medine daržine. Sodyba 1923-1939 m. buvo ekskursijų lankymo vieta, kieme vykdavo jaunimo sueigos, žymių svečių iškilmingos sutiktuvės. Name buvo saugoma „Amžinoji Rambyno kalno knyga“, šiuo metu sunkiausia Lietuvos knyga, sverianti 23,5 kg.

Dar tarpukariu M. Jankaus asmenybė buvo ypatingai gerbiama, jis vadintas Mažosios Lietuvos patriarchu. Gimtuosiuose Bitėnuose prie Rambyno jį lankė moksleiviai, kultūros ir politikos įžymybės, užsienio delegacijos. Dar jam gyvam esant M. Jankaus vardu buvo pavadinti šaulių ir skautų būriai, gatvės, skverai, o 1939 m. prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus Kaune pastatytas paminkas. Už savo veiklą M. Jankus buvo apdovanotas Lietuvos ir užsienio šalių ordinais.

2003 m., minint M. Jankaus 145-ąsias gimimo metines, sodyboje įrengtas Mažosios Lietuvos paveikslų sodas – galerija po atviru dangumi. 3 ha plote įkurtas sodas profesionalių dailininkų darbais pildomas kasmet, ruppjūčio 7 d. , minint M. Jankaus gimtadienį.

2016 m. virš autentiško arkinio, raudonplyčio rūsio, kuriame M. Jankus laikė slaptą knygų sandėlį, atstatyta sodybos klėtis (ji buvo pastatyta XIX a. II p.). Šiuo metu čia veikia edukacinis centras. Čia eksponuojamas garsaus šių laikų knygrišio Leono Panavo (1942 – 2011) asmeninis knygų įrišų rinkinys, kurį muziejus iš knygrišio našlės įsigijo 2015 m. Knygrišio instrumerija leido pradėti rengti edukacines programas, skirtas knygrišystei.