PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2018 m. Balandžio 24 d. 09:00

Knyga, skirta Skaistgirių kaimo istorijai

Šakiai

Kęstutis Vaičiūnas keliolika metų kruopščiai rinko ir sistemino medžiagą, didžiausią ačiū tarė visiems, kurie prisidėjo, jog ši knyga išvystų dienos šviesą. Dariaus Pavalkio nuotr.

Gintarė MartinaitienėŠaltinis: Etaplius.lt


35537

Sintautų kultūros centro salė vos talpino žmones, kuriems brangus Skaistgirių kaimo vardas. Šio kaimo šviesuolio Kęstučio Vaičiūno daugiau kaip penkiolika metų rinkta medžiaga sugulė į knygą „Skaistgiriai. Iš praeities į dabartį“.

Saulėtą šeštadienio dieną iš visos Lietuvos į Sintautus suvažiavę kraštiečiai pirmiausiai aplankė Skaistgirių kaimo kapinaites bei paminklinį akmenį, skirtą Skaistgirių kaimo pirmo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 325-erių metų sukakčiai. Po šv. Mišių Sintautų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje Skaistgirių kaimo buvę ir esami gyventojai susirinko į knygos „Skaistgiriai. Iš praeities į dabartį“ sutiktuves.
„Kiekvienas kaimas turi žinoti savo istoriją, kiekvienas žmogus turi žinoti savo šeimos, giminės istoriją. Tik žinodami praeitį, galime suprasti dabartį ir numatyti ateitį“, – tokiais žodžiais į susirinkusius kreipėsi šio istorinio, kraštotyrinio leidinio sudarytojas, Vilniaus zanavykų bendrijos pirmininkas K. Vaičiūnas.
Sudainavus Skaistgirių kaimo himną, K. Vaičiūnas, pristatydamas knygą, pripažino, kad šis leidinys dienos šviesą išvydo gausaus būrio pagalbininkų dėka, didelis šeimos narių indėlis. Skaistgirių kaimo gyventojai pasakojo, užrašė prisiminimus, giminės istorijas, pateikė gausybę nuotraukų, o jis praleido begalę laiko vartydamas archyvų, bibliotekų medžiagą ir kitus šaltinius, kuriuose buvo publikuota medžiaga apie Skaistgirių kaimą. Knygą puošia Elenos Kudirkienės, Genovaitės Morkūnienės, Valentinos Antanaitienės ir Onos Skaisgirytės karpiniai ir rankdarbiai, knygos viršeliuose – Vido Venslovaičio nuotraukos.
K. Vaičiūnas apgailestavo, kad išeidami Anapilin vyresni kaimo žmonės išsineša nepapasakotas istorijas, faktus, jis kvietė paklausti dar gyvų vyresniųjų šeimos, giminės narių apie savo šeimos, giminės žmones, kaimo praeitį – taip, anot K. Vaičiūno, kiekvienas prisidėsime prie savo krašto ir Lietuvos istorijos išsaugojimo.
Vartant beveik 500 puslapių knygą rasime Skaistgirių kaimo istoriją, tarpukariu gyvenusių 30 šeimų istorijas, paminėti žymesni Skaistgirių žmonės, prisiminimų skyriuje Justino Tarnausko ir kitų gyventojų pasakojimai apie tremtį, karo baisumus. Įdomu paskaityti, ką apie Skaistgirių kaimą rašė tarpukario spauda, publikuojami kun. Juozapo Vaičaičio laiškai, rašyti Šlapikų šeimai į Sibirą.
1987 m. Skaistgiriuose buvo organizuota kraštotyrininkų klubo „Ramuva“ ekspedicija, knygoje pateikiami jos metu surinkti Skaistgirių kaimo gyventojų pasakojimai apie meteorologiją, maistą, talkas, statybos papročius ir kita. Aišku, knygoje sugulė poetinė kūryba, pateikiamas etnografijos terminų žodynėlis.
Knygos sutiktuvėse K. Vaičiūnui šiltų žodžių už atliktą milžinišką darbą negailėjo artimieji, Skaistgirių kaimo gyventojai.
K. Vaičiūnas dar kartą padėkojo visiems, rašiusiems šiai knygai prisiminimus, atgaivinusiems užmarštin nueinančius įvykius, datas, padėjusiems palydėti į gyvenimą šią knygą, taip pat parėmusiems knygos leidimą.
K.Vaičiūnas susirinkusiems parodė filmuotą medžiagą apie savo dėdę kunigą Vaclovą Vaičiūną.
Dar ilgai šnekučiavosi skaistgiriškiai prie pačių sunešto vaišių stalo, buvo sudainuota ne viena daina su Sintautų kultūros centro folkloro ansambliu „Nova“.

Šakių rajono laikraštis „Draugas“