Klimato kaita greitina vandenyno sroves aplink Antarktidą

Pasaulis

Unsplash.com nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

196250

Mokslininkai teigia, kad besikeičiantys vėjai aplink Antarktidą greitina vandenyno sroves, o apie tai jie paskelbė tyrime žurnale „Nature Climate Change“.

Tyrėjų teigimu, klimatui aplink Pietinio ašigalio regioną šylant, vyraujantys vakarinių krypčių vėjai paskatino greičio padidėjimą.

Komandos iš Scripps okeanografijos instituto Kalifornijos universitete, San Diege, Woods Hole okeanografijos instituto, Kinijos mokslų akademijos ir Kalifornijos universiteto Riverside mieste, sukurti modeliai rodo, kad kylantys vėjai suteikia energijos vandenyno sūkuriams.

Anot mokslininkų, sūkuriai yra besisukantis vandens judėjimas, kurie juda prieš pagrindines sroves, dėl ko jos teka greičiau.

„Tiek iš stebėjimų, tiek iš modelių, mes atradome, kad vandenyno šilumos pasikeitimai sukelia didelį vandenyno srovės pagreitėjimą, pastebėtą per pastaruosius dešimtmečius,“ – sakė tyrimo bendraautorius Jia-Rui Shi.

„Šis pagreitėjimas… palengvina ypatybių, tokių kaip karštis ar anglis, apsikeitimą tarp vandenyno baseinų ir sukuria galimybę šioms savybėms didėti paviršiniuose subtropiniuose regionuose,“ – pasakojo Shi.

Antarktidos poliarinio rato regiono srovė jau yra viena iš stipriausių pasaulio vandenynų srovių ir vienintelė, apiplaukianti aplink planetą, skelbia tyrėjai.

Ji juosia Antarktidą ir atskiria šaltą vandenį pietuose, nuo šiltesnių subtropinių vandenų į šiaurę nuo jos.

Ši šiltesnė Pietinio vandenyno dalis sunaudoja daug šilumos, kurią žmogaus veikla išskiria į Žemės atmosferą, teigia mokslininkai.

Dėl to tai gali daryti įtaką klimatui ir kitose planetos vietose

Vandenyno atšilimo modelis yra svarbus, nes didėjant gradientui arba šilumos skirtumui tarp šilto ir šalto vandens, srovės tarp šių dviejų masių pagreitėja.

Ankstesnis tyrimas parodė, kad šios vandenyno srovės yra ypatingai jautrios vėjų sąlygoms.

Šiam tyrimui mokslininkai panaudojo palydovinius jūros paviršiaus aukščio matavimus ir pasaulinio vandenyno plūdžių tinklo, vadinamo „Argo“, duomenis, kad jų pagalba nustatytų Pietų vandenyno viršutinio sluoksnio greičio tendencijas, kurios anksčiau nebuvo žinomos.

„Argo“ autonominių plūdžių tinklas, matuojantis vandenyno sąlygas, tokias kaip temperatūra ir druskingumas, buvo pradėtas 1999 metais ir pilnus pajėgumus pasiekė 2007 metais, skelbia tyrėjai.

Pilnas 4000 plūdurų komplektas pasaulio vandenynuose ir toliau renka duomenis, kas reiškia, kad jie galėjo panaudoti daugiau nei dešimtmečio vertės išsamią informaciją, kurios pagalba gali atskirti greitėjančios srovės tendenciją nuo natūralių svyravimų.

Tikėtina, kad srovės greitis dar labiau padidės Pietiniam vandenynui toliau imant šilumą iš žmogaus sukelto globalaus šiltėjimo, skelbia mokslininkai.

„Antarktidos poliarinio rato regiono srovė yra daugiausia varoma vėjų,“ – sakė tyrimo bendraautorė Lynne Talley.

Vis dėlto, „mes parodome, kad jos greičio pokyčius, stebėtinai, daugiausia lemia šilumos gradiento pokyčiai,“ – sakė Scripps Okeanografijos instituto fizinės okeanografijos srities mokslininkė Talley.

Gismeteo.lt

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt