Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Alytaus rajono savivaldybės nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: Alytaus rajono savivaldybė
Laikas pasirinktas neatsitiktinai, okupantai tikėjosi, kad prieš Kūčias ir šventas Kalėdas į namus sugrįš partizanai, pavieniai besislapstantys kovotojai. Buvo siekiama sunaikinti kuo daugiau jaunų vyrų. Teroro akcija pietinėje Alytaus apskrities dalyje, esančioje tarp Merkinės ir Alytaus, išsiskyrė iš visų baudžiamųjų okupantų akcijų ne tik savo apimtimi, bet ir žiaurumu.
Minint įvykių 80-metį prie Klepočių tragedijos kryžių ansamblio, pastatyto 1993 metais, atidengtas naujas memorialas, skirtas 1944 m. gruodžio 23–26 d. Alytaus apskrities Merkinės valsčiaus Klepočių ir aplinkiniuose kaimuose (Bugonių, Druskininkų, Durbių, Fermos, Ryliškių, Taručionių, Užupių, Vabalių) nužudytiems civiliams gyventojams, partizanams ir jų rėmėjams. Memorialą pastatė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC ) bendradarbiaujant su Raitininkų seniūnija. Memorialo autorius architektas Vytenis Rudokas.
Minėjime dalyvavęs Alytaus rajono savivaldybės vicemeras Aurimas Truncė pažymėjo, kad nors nuo Klepočių tragedijos praėjo 80 metų, įvykiai primena šiandieną. „Tai, kas vyko Klepočiuose, šiandien vyksta Ukrainoje. Reikia būti budriems ir patriotiškiems, nes išpuoliai vyksta visai netoli mūsų“, – kalbėjo Alytaus rajono vicemeras A. Truncė.
Memorialo koplytėlė simbolizuoja labiausia nukentėjusį Klepočių kaimą. Žuvusiųjų pavardės iškaltos naujame Klepočių tragedijos memoriale. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui atlikus istorinį tyrimą nustatyta, kad Klepočių išpuolio metu buvo nužudyti 48 žmonės, bet iš jų žinomi 37, tai: Adomas Baranauskas, Tomas Burokas, Antanas Burzdikas, Pranas Čaplikas, Juozapas Deginevičius, Zigmas ir Elena Gegužiai, Rokas Juškelis, Zigmas Karpuška, Vaitiekus Kasiulynas, Petras Kašėta, Julius ir Vincas Krukoniai, Vladas Levulis, Vladas Lizdeika, Nikodemas Marcelis, Vaclovas Maslauskas, Jonas, Juozas, Kazimieras ir Rokas Mikaloniai, Julijonas Milius, Andrius, Bronislovas, Juozas, Kazimieras, Vitas ir Vladas Muzikevičiai, Steponas ir Vladislovas Novogrudckai, Petras Padegimas, Julijonas Pavilonis, Augustas, Karolis ir Vaclovas Prieskieniai, Antanas Svirnelis ir Kazys Verenius.
Atminimo lentoje palikta vietos užrašyti ir kitų žuvusiųjų pavardes, jei jos išaiškės. Link koplytėlės nutiestas akmeninis takas, prie kurio esančiose aštuoniose marmurinėse lentose iškalti kitų užpuolimą patyrusių kaimų pavadinimai.
Klepočių tragedijos 80-osioms metinėms buvo skirtas ir simbolinis 10 km žygis nuo Varėnos rajono iki Alytaus rajono riboženklio. Tarp žygeivių buvo didelis būrys Alytaus rajono jaunųjų šaulių, moksleivių.
LGGRTC duomenimis per teroro išpuolį labiausiai nukentėjo Klepočiai – nužudyta 12 šio kaimo gyventojų, sudeginta 21 sodyba (iš buvusių 32). Iš viso per Klepočių tragediją, spaudžiant 20 laipsnių šalčiui, daugybė šeimų paliko be pastogės (sudeginta apie 50 sodybų), be maisto, aprangos ir turto, kurį paėmė baudėjai. Deginant sodybas daugeliu atvejų būdavo užremiamos tvartų durys, neleidžiama išvesti gyvulių ar išsinešti daiktų – degė pašarai, javai, grūdai ir maisto produktai. Vieni žudė, kiti tuo metu atvirai grobė gyventojų turtą, drabužius. Iš gaisro išsigelbėjusius naminius gyvulius kareiviai sugavo ir išsivarė į Merkinę.
Nužudyti Klepočių k. gyventojai buvo palaidoti Klepočių k. kapinėse nuo karo išlikusiuose apkasuose.
Klepočių tragedijos 80-mečio minėjimo renginį organizavo Alytaus rajono savivaldybė, Krašto apsaugos ministerija, Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-oji rinktinė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.