Klausimų dėl buvusios ministro G. Landsbergio sekretorės rotacijos į JAV kyla ir URM darbuotojams

Lietuva

Užsienio reikalų ministerija / Alfa.lt

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA.LT

319256

Klausimų dėl Užsienio reikalų ministerijos diplomatinių konkursų skaidrumo kyla ir institucijos darbuotojams. Trečiadienį Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdyje opozicijos iniciatyva kartu su ministerijos atstovais diskutuota apie rezonansą viešojoje erdvėje sukėlusią situaciją.

Posėdyje dalyvavęs URM Darbo tarybos pirmininkas Marijus Dunda pripažino, kad darbuotojų bendruomenėje yra abejonių, ar atranka į JAV, kurią laimėjo buvusi ministro Gabrieliaus Landsbergio sekretorė, buvo skaidri.

„Buvo konkursai, atrankos į atstovybę JAV – taip, dalyvavo nemažai darbuotojų. Reikia žiūrėti, gal nebuvo iš pirmo karto atrinkta“, – URK posėdžio metu kalbėjo M. Dunda.

„Yra tam tikrų abejonių. Jeigu tie darbuotojai būtų praėję į tas valstybes, kurios gal ne tokios populiarios kaip JAV – ar Kazachstanas, ar Gruzija, ar Armėnija – gal mažiau tų klausimų būtų“, – pripažino jis.

Tiesa, jis pastebėjo, kad atrankos į diplomatinę tarnybą nepritraukia itin daug norinčiųjų.

„Noriu pasakyti, kad konkursai į diplomatinę tarnybą iš tikrųjų nepritraukia daug žmonių – gerai, kad žmonės iš tikrųjų dalyvauja ir aktyviai dalyvauja, laimi tuos konkursus“, – teigė M. Dunda.

Savo ruožtu URM darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Šarūnė Kubiliūtė antrino ir teigė, jog atrankų procese diplomatai norėtų daugiau skaidrumo.

„Norėtume daugiau skaidrumo. Tikrai kalbamės su vadovybe, aiškinamės, sakome, kur problemos. Judame į priekį ir kuo puikiausiai suprantame, kad tai yra tik pradžia – pradžia to gero darbo, tų tvarkų, kurios paprasčiausiai netenkino ir turėjo spragų. Dabar tos spragos yra taisomos“, – sakė diplomatė.

Kalbėdama apie atranką į JAV, ji pastebėjo, jog rotacijoms diplomatai gali prioriteto tvarka surašyti šalis, į kurias norėtų keliauti dirbti. Š. Kubiliūtė pažymėjo, kad keletas tokių šalių turi būti pasirenkamos ir iš nepatrauklių valstybių sąrašo.

Visgi, anot jos, jeigu pirmos atrankos metu pareigos nesulaukia norinčiųjų, antrojo konkurso metu į jas gali pretenduoti ir tie diplomatai, kurie nėra išdirbę ministerijoje 3 metų. Kaip skelbta anksčiau, įprasta diplomatinė praktika numato, jog įgijęs rangą URM darbuotojas bent 3 metus turi dirbti pačioje ministerijoje, iki kol yra rotuojamas į užsienio atstovybę.

„Kokiu numeriu kandidatai rašėsi – mes šito nežinome. Tačiau, kas liečia antrą turą, į jį gali užsirašyti neturintys trijų metų patirties. Šita informacija yra teisinga“, – sakė ji.

Klausimą URK posėdyje iškėlęs opozicijos atstovas, „valstietis“ Giedrius Surplys tikino – situacija URM kelia klausimų dėl skaidrumo. Anot jo, keistai atrodo ir tai, kad diplomatai, kaip teigia ministerija, nesiveržia dalyvauti konkursuose į JAV.

„Ar tikrai ministerija yra tiek nustekenta, kad konkursai net į JAV, kurios yra mūsų strateginės partnerės ir daugeliui partnerių tai yra pagrindinė mokykla, kur geriausia važiuoti mokytis diplomatijos, įvyksta be konkurentų – būna tušti konkursai. Jeigu iš tikrųjų taip yra, mes turime labai didelį klausimą, ką mes daryti su diplomatinės tarnybos patrauklumu“, – sakė G. Surplys.

Savo ruožtu posėdyje dalyvavusi URM kanclerė Inga Černiuk patikino, jog nuo 2021 metų sulaukiama vis daugiau pretendentų į diplomatinę tarnybą.

„Atėjus dirbti buvo prastas diplomatinės tarnybos patrauklumas – pirmas konkursas 60 pretendentų, penki praėjo. Trūko 70 diplomatų“, – dėstė kanclerė.

Ji antrino profsąjungos atstovei, patikindama, jog diplomatai turi teisę pasirinkti šalis, į kurias norėtų būti rotuojami. Visgi, anot I. Černiuk, tai lemia, kad visos pozicijos pirmosios atrankos metu nebūna užpildytos.

„Jeigu norime šį modelį iš principo keisti ir užpildyti vietas, tai įmanoma daryti. Bet aš nežinau, ar mūsų kolegos labai apsidžiaugtų, jeigu mes rytoj nuspręstume, kas ir kur važiuos“, – pridūrė ji.

Posėdžio metu Ž. Pavilionis iškėlė klausimą dėl prezidento patarėjo

Tiesa, trečiadienį vykusiame posėdyje buvęs URK pirmininkas, konservatorius Žygimantas Pavilionis iškėlė klausimą dėl Prezidentūros pozicijos. Pastaroji taip pat kelia klausimus dėl skaidrumo standartų ministerijoje.

Visgi, jo manymu, skandalas dėl ministro komandos narių yra keliamas be pagrindo.

„Manau, kad yra pučiamas politinis skandalas tuščioje vietoje. Bet kadangi jis yra pučiamas, aš tada lygiai taip pat norėčiau, kad kontekstas būtų praplėstas ir galbūt kanclerė ir čia dalyvaujantis Donatas Augulis, kuris atstovauja Prezidentūrą, galėtų įvertinti ir kitą panašų atvejį, kuris vyko 2016 metais“, – užsiminė politikas.

Jo teigimu, dabartinis prezidento patarėjas Donatas Augulis savo laiku buvo įdiplomatintas – jam be konkurso buvo suteiktas aukštas diplomatinis rangas.

„Donatas Augulis, kuris yra posėdyje, dalyvavo Seimo rinkimuose nuo socialdemokratų (...), pralošė tuos rinkimus (...) ir po aštuonių dienų buvo paskirtas ministro patarėju – peršokant atašė, trečią, antrą, pirmą patarėjo rangą“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

„Šiuo metu tas patarėjas nuo Prezidentūros, kuri kelia viešai klausimus dėl skaidrios procedūros, sėdi čia ir, taip sakant, dalyvauja procese. Kokį signalą Prezidentūra tokiu dalyvavimu siunčia diplomatinei tarnybai, kuri diplomatiniame įstatyme uždarė visas landas tokiam įdiplomatinimui?“ – kėlė klausimus Seimo narys.

Posėdyje dalyvavęs prezidento patarėjas D. Augulis netruko sureaguoti į Ž. Pavilionio pareiškimus. Anot jo, prieš keletą metų jam įgijus diplomatinį rangą nebuvo pažeistos jokios tuo metu galiojusios tvarkos.

„Nebuvo pažeistos jokios tuo metu galiojusios tvarkos ir įstatymai. Buvo griežtai laikomasi visų tvarkų“, – patikino šalies vadovo patarėjas.

„Sureaguojant į gerbiamo pirmininko karjerą – kaip jis viešai sako, kad buvo paskirtas ambasadoriumi po 15 darbo metų – tai, vėlgi, jeigu paskaičiuojant labai paprastai ir laikantis tuo metu galiojusios taisyklės, kad diplomatinis rangas suteikiamas po trijų metų, vadinasi gerbiamasis pirmininkas po 15 metų turėjo būti patarėju, bet ne ambasadoriumi. Ko gero, vienas ar kitas laiptelis vėlgi buvo peršoktas“, – atgal Ž. Pavilioniui atšovė D. Augulis.

„Sakyti, kad štai kažkas peršoko, o aš niekada, o kiti kolegos niekada to neapdarė – tai mažų mažiausiai nesąžininga ir šiek tiek neteisinga“, – apibendrino jis.

ELTA primena, kad buvusiai užsienio reikalų ministro sekretorei ir padėjėjui buvo patikėtos atašė pareigos. Apie tai pirmasis pranešė naujienų portalas delfi.lt. Pasiteiravus ministerijos, ar nėra sutapimas tai, kad diplomatinis rangas buvo suteiktas dviem su ministru susijusiems asmenims, URM pažymėjo, kad į minėtas pareigas jie buvo paskirti laimėjus konkursus.

Pats ministras G. Landsbergis taip pat tikino, kad jo komandos nariai šį laipsnį įgijo objektyvaus konkurso būdu. Anot politiko, URM nebeliko anksčiau gyvavusios vadinamosios įdiplomatinimo praktikos, kai ministras galėdavo suteikti atitinkamą rangą savo nuožiūra.

Tiesa, kiek vėliau paaiškėjo, jog atašė rangą įgijusi buvusi G. Landsbergio sekretorė išvyksta dirbti į atstovybę JAV. Dėl to opozicinės socialdemokratų ir demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijos nusprendė konservatorių lyderį pakviesti pasiaiškinti. Demokratų sąjunga dėl ministro komandos narių paskyrimų kreipėsi ir į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK).

Savo ruožtu Prezidentūra tikino, kad situacija URM kelia klausimų.

„Tai visiškai nenustebino, dėl to aš galiu pakartoti tai, ką prieš kurį laiką sakiau – tikrai turime labai aiškiai reikalauti iš naujojo užsienio reikalų ministro, kad jis pasižiūrėtų į šitas galimai Augėjo arklides. Ir jeigu reikia, jas iškuopti“, – trečiadienį žurnalistams sakė Gitanas Nausėda.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt