PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2023 m. Gruodžio 15 d. 14:11

Klausimai, dėl kurių Šiauliuose diskutuojama šiandien, Lietuvai ir jos regionams išliks svarbūs mažiausiai dešimtmetį

Šiauliai

Teodoras Tamošiūnas.

Etaplius.ltŠaltinis: Etaplius.lt


286380

Šiaulių regiono plėtros taryba ir šio regiono savivaldybių administracijos deda daug pastangų, siekdami pagerinti regiono ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę situaciją. Šiuo metu regiono atstovai dirba su praėjusio 2014–2020 m. Europos Sąjungos (ES) planavimo periodo bei dabartinio 2021–2027 m. ES periodo investicijomis, kurių panaudojimui ruošiami projektai. Visgi Šiaulių regionas atsilieka nuo kitų didžiųjų regionų ir šis atsilikimas turi didėjimo tendenciją.

Visų Lietuvos regionų atotrūkis nuo sostinės regiono pagal BVP perkamosios galios standartą tik didėja – 2020 metais skirtumas buvo 29 proc., 2023 metais jau 31 proc. „Tam įtakos turėjo pandemija ir karas Ukrainoje, nes labiausiai į tai sureagavo pramonė, kuri daugiausia vystoma regionuose, todėl svarbiausi prioritetai ir yra tolygi ir tvari regionų plėtra“, – sako Šiaulių regiono plėtros tarybos administracijos direktorius Viktoras Strups.

Itin svarbūs poveikio rodikliai, prie kurių turime prisidėti, įgyvendindami šio periodo tikslus Šiaulių regione. Vienas iš jų – gyventojų (15–64 metų) užimtumo lygis nuo 2020 m. iki 2030 m. Pastebėta, kad 2020 m. gyventojų užimtumas siekė 69,1 proc., o 2025 m. siekiama šį procentą padidinti iki 70,4 proc. Galiausiai, 2030 m. numatomas gyventojų užimtumas – net 72,5 proc. Ne mažiau svarbu ir pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis pagal veiklos vykdymo vietą (nefinansinių įmonių), tenkanti vienam dirbančiajam per metus. Remiantis statistiniais duomenimis, 2019 m. vienam dirbančiajam priklausė 16,8 tūkst. Eur., o iki 2025 m. šį skaičių ruošiamasi padidinti iki 19,9 tūkst. Eur. 2030 m. šis skaičius turėtų siekti net 24,5 tūkst. Eur ribą.

Įgyvendinant šio periodo tikslus Šiaulių regione, dėmesys kreipiamas ir į asmenis, patiriančius skurdo riziką ar socialinę atskirtį. 2020 m. tokių asmenų Šiaulių regione buvo net 26,2 proc., tačiau iki 2025 m. šį skaičių ruošiamasi sumažinti iki 24,8 proc., na, o iki 2030 m. siekiama, kad asmenys, patiriantys skurdo riziką ar socialinę atskirtį, sudarytų tik 21,2 proc.

Ministerijos aktyviai prisideda, siūlydamos sprendimus šalies regionuose. Visgi reikia nepamiršti, kad savo namų darbus turi atlikti ir patys regionai bei savivaldybės – planuoti ir investuoti šias lėšas ne tik sparčiai, bet ir sukurti didžiausią naudą žmonėms, visuomenei ir valstybei. Vien ES investicijos visų regioninės plėtros problemų neišspręs, todėl toliau būtina ieškoti atsakymų, kaip didinti visų savivaldybių biudžetines galias, jų galimybes finansuoti kokybiškas viešąsias paslaugas ir investuoti į ilgalaikes augimo perspektyvas.

Stebina aktyvus žmonių įsitraukimas

„Atsižvelgiant į Šiaulių regiono, kurį sudaro Akmenė, Joniškis, Kelmė, Pakruojis bei Radviliškis, esamos situacijos analizę, buvo patvirtinti trys Šiaulių regiono plėtros tikslai: išnaudoti ekonominį regiono potencialą ir sudaryti sąlygas kurti naujas darbo vietas, kurti tvarią regiono aplinką, gerinti viešųjų paslaugų prieinamumą, mažinti socialinę atskirtį“, – pasakoja V. Strups. Jis džiaugiasi žmonių aktyvumu ir sako, kad gyventojų noras įsitraukti ir dalyvauti diskusijose bei posėdžiuose net stebino. Kita vertus, anot Šiaulių regiono plėtros tarybos administracijos direktoriaus Viktoro Strups, regionų plėtros viešinimui bei gyventojų informavimui buvo skiriamas ypatingas dėmesys. ES investicijas būtina skirstyti skaidriai, efektyviai ir kad jos pasiektų kuo daugiau žmonių.

„Per beveik 2 metus vyko daugiau nei 50 darbo grupės posėdžių, kuriuose ir buvo atlikta išsami Šiaulių regiono situacijos analizė, įvertintos regiono silpnybės bei stiprybės. Parengta 12 radijo laidų ciklas, pateikiant planuojamus įgyvendinti veiksmus ir jų poveikį regionui, periodiškai spaudoje ir socialiniuose tinkluose buvo vykdomos rengiamo plėtros plano iškeltų problemų apklausos“, – sako V. Strups. Jis tikina, kad prieš tvirtinant kiekvieną pažangos priemonę yra atsiklausiama bendruomenių ir tik tada priimami sprendimai.

Savivaldybės vienijasi

Šiaulių regione pasiteisino praėjusiame etape vykdyta integruotų teritorijų vystymo programa, tad projektų tęstinumas vyks Šiaulių regiono funkcinėje zonoje. Viešosios investicijos bus atliekamos vienoje savivaldybėje, o sukurtomis paslaugomis ar infrastruktūra galės naudotis ir kitų savivaldybių gyventojai. „Tokiu būdu bus teikiamos kokybiškos konsoliduotos viešosios paslaugos vienoje vietoje, o ne investuojama po truputį kiekvienoje savivaldybėje“, – šypsosi V. Strups ir pabrėžia, kad visų regionų savivaldybių merai bei jų komandų nariai labai aktyvūs ir visuomet turi gerų pasiūlymų.

Šiaulių regiono plėtros taryba darbuojasi iš peties: ankstesnių periodų Europos Sąjungos investicijas panaudojo beveik 100 procentų.

Šiaulių regiono plėtros tarybą sudaro septynios regiono savivaldybės. Jų vadovai geranoriškai sutaria dėl ES investicijų pasiskirstymo tarp savivaldybių kiekvienoje pažangos priemonėje. Tuo metu 2022–2030 m. regionų plėtros programoje atskirai Šiaulių miestui numatyta per 33 mln. ES investicijų tvariai miesto plėtrai.

„Šiaulių regionui 2021–2027 m. Europos Sąjungos planavimo periode numatyta per 180 mln. Eur investicijų iš ES struktūrinių fondų. Matome didžiulę pažangą, kurią pasiekė Lietuvos regionai per 20 metų ES investicijų į Lietuvą. Todėsenokai vadiname tai ne parama, bet ES investicijomis: Lietuva kartu su ES fondais investuoja į Lietuvą ir jos regionus tam, kad patobulintų mūsų gerovę ir sustiprintų potencialą“, – sako Šiaulių regiono plėtros tarybos administracijos vyriausiasis specialistas prof. Teodoras Tamošiūnas.

Tikėtina, kad 2028–2034 metų ES programavimo periode Lietuva jau taps ES šalių donore. Lietuvoje sukūrusi ES investicijų pridėtinę vertę, padės kitoms, galbūt naujoms ES šalių narėms artėti prie ES gerovės rodiklių vidurkių.

Sprendimams priimti – rekordiškas skaičius partnerių

Naujai vykdomų projektų planavimas vyko darbo grupėse ir pogrupiuose, kuriose dalyvavo per 150 įvairių regiono organizacijų ir visuomenės atstovų. Šie atstovai buvo prašomi rinkti informaciją ir pasiūlymus iš savo aplinkos žmonių bei skleisti vertingas regiono planavimo idėjas. Be to, nemažai informacijos pateikta žiniasklaidos priemonėse, aktyvios diskusijos vyko ir tebevyksta socialiniuose tinkluose. Labai daug regiono plėtros planavimui padeda šešių ministerijų, dirbančių su regioniniu planavimu, specialistai bei Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertai. Jie dažnai konsultuoja dideles regionų specialistų ir planuotojų grupes nuotoliniu būdu. Džiugu, kad kartais atvyksta į regioną arba kviečia regiono ekspertus atvykti į nacionalinio masto mokymus.

„Aktyviai veikiame, įtraukiame visus savo bendruomenių narius ir galiu drąsiai teigti, jog tai pasiteisino. Šiaulių regionas investavo ankstesnių programavimo periodų ES investicijas beveik 100 procentų. Pavyzdžiui, dabar per paskutinį 2023 m. mėnesį skubame investuoti paskutinius kelis šimtus tūkstančių ES investicijų iš 2014–2020 m. planavimo periodo“, – darbų efektyvumu džiaugiasi profesorius.

Visgi, anot jo, šiuo metu susiduriama ir su nemaža naujove bei iššūkiais planavimui. Šiaulių regiono, kurį sudaro regiono šešių rajonų savivaldybės: Akmenė, Joniškis, Kelmė, Pakruojis bei Radviliškis, funkcinės zonos projektams privaloma bent dviejų kaimyninių savivaldybių bendrystė. Kitaip tariant, tai yra bendras projektų įgyvendinimas ir bent dviejų kaimyninių savivaldybių tikslinių grupių bendras naudojimasis projektų sukurtais produktais. „Tai nėra įprasta savivaldybėms, iki šiol besirūpinusioms projektų rengimu ir įgyvendinimu tik savo savivaldybių teritorijose ir tik savo tikslinėms grupėms“, – sako Šiaulių regiono plėtros tarybos administracijos vyriausiasis specialistas prof. Teodoras Tamošiūnas. Tačiau, jo teigimu, ir su šiuo iššūkiu sėkmingai susidorojama.

Mokytis visą gyvenimą – būtinybė

Vienas iš naujų, šiuo metu įgyvendinamų regiono prioritetų – verslo ir daugelio veiklos sričių skaitmenizacija, dirbtinio intelekto taikymai, robotizacija. Šios modernios ir labai sparčiai pasaulyje tobulėjančios technologijos atveria neregėtas, dar sunkiai įsivaizduojamas galimybes. „Jos, labai tikėtina, iš esmės pakeis mūsų darbo ir gyvenimo kokybę. Pasaulio patirtis rodo, kad šios technologijos gali nesumažinti darbo vietų, bet pareikalauja darbuotojams įgyti naujų kompetencijų, tapti aukštesnio lygio specialistais. Mokymosi visą gyvenimą idėja tampa ne prabanga, o profesine būtinybe“, – tikina Šiaulių regiono plėtros tarybos administracijos vyriausiasis specialistas prof. Teodoras Tamošiūnas. Turėti pakankamą aukštos kvalifikacijos specialistų kiekį yra bene pagrindinė atokių regiono teritorijų problema, kurią racionalu spręsti, pritaikant bazines žinias ir keliant kvalifikaciją konkrečioje darbo vietoje.

Šiuo metu Šiaulių regiono plėtros taryba dirba su praėjusio 2014–2020 m. ES planavimo periodo investicijomis bei dabartinio 2021–2027 m. ES periodo investicijomis, kurių panaudojimui ruošiami projektai.

Reklama