Klastingos kačių ligos – pavojaus signalas murklių mylėtojams

Šiauliai

Šiaulių LetenėlėŠaltinis: Etaplius.lt

75650

Tenka pripažinti, kad Lietuvoje benamių kačių skaičius auga sulig kiekvienais metais. Dėl vis dar mitais apipintos ir mūsų visuomenei sunkiai suprantamos kačių sterilizacijos būtinybės stokos tūkstančiai sveikų gyvūnų yra žudomi arba išmetami valkatauti. Deja, gatvėse jų tyko pavojai. Bene didžiausias – ligos.

Katės, vaikštančios kiemuose, gyvenančios po laiptais ar rūsiuose, vedančios ten vaikus, daugumai žmonių kelia neigiamus jausmus, o dažnai ir neapykantą.

Daugelis net nesusimąsto, iš kur atsiranda katės kiemuose. Kažkas parnešė mažą kačiuką vaikui, bet atsibodo ir kačiukas atsidūrė lauke. Kažkur mirė močiutė, kuri turėjo mylimą katę, giminėms jos nereikia, ir katė atsidūrė lauke. Kažkam pabėgo katytė pro langą, nerado kaip grįžti, ir vėl išsigandusi liko lauke... Tai kasdieninės istorijos su liūdna pabaiga katei, kuri, pasimetusi ir išsigandusi, turi susirasti prieglobstį ir būdą išgyventi. Išgyventi joms padeda geri žmonės, kurie rūpinasi, dažnai aukoja savo ir taip nedidelę pensiją, kad išgelbėtų pasmerktąsias ir neleistų joms žūti iš bado.

Deja, vien tokio gelbėjimo neužtenka, nes kačių populiacija labai greitai plinta dėl jų sugebėjimo vesti po kelias vadas per metus. Labai nesunku paskaičiuoti, kaip gali pakisti skaičius ten, kur gyvena viena katytė. Po metų toje vietoje jau bus 10-12 gyvių, jei visi išgyvens. Labai daug mažų kačiukų žūsta nuo ligų ir po automobilių ratais. Tačiau tie, kurie išgyvena, nesulaukę nė metų, vėl atveda vadas. Susidaro užburtas ratas, kuris su kiekvienais metais kelia vis didesnį nerimą žmonėms, ypač daugiabučių gyventojams. O katėms gatvė – streso ir ligų ištaka.

img-8862.jpg

Katė su lauknešėliu

Visata myli kates. Nuo seniausių laikų katė laikyta namų karaliene ir nenuginčijama lydere kitų naminių gyvūnų apsuptyje. Kai kuriose šalyse katės yra garbinamos, o kai kur jos tiesiog gerbiamos, kaip lygiateisiai planetos gyventojai. Tiesa, namų šeimininkėmis retai tampa benamės katės. Nors altruistine veikla užsiimatys žmonės ar prieglaudos siekia kuo daugiau tokių kačių apgyvendinti šiltuose namuose, ne visos „gatvinės“ katės gali gyventi namuose, kuriuose jau karaliauja keturkojis murklys. Tačiau kodėl?

Neretai gatvėje augusios pūstauodegės – su „lauknešėliu“. T.y. serga kokia nors liga, kartais- neišgydoma. Ir nors dažniausiai kačių nešiojama liga nėra pavojinga kitų rūšių gyvūnams ar žmonėms, kitam murkliui ji gali būti pražūtinga.

Dažniausios kačių nešiojamos ligos – kačių korona virusas(FCoV) ir infekcinis peritonitas(FIP), imunodeficito virusas(FIV), leukemijos virusas(FeLV).

Kačių korona virusas (FCoV) ir infekcinis perintonitas (FIP)

FCoV yra dažnas ir lengvai užkrečiamas virusas, platinamas kačių išmatose.

Virusas perduodamas per išmatas, netyčia prarijus virusą po kontakto su užsikrėtusiomis katėmis, kraiko dėžutėmis ar žeme, kurią kitos katės naudojo tuštinimuisi. Katės gali save pakartotinai užkrėsti besiprausdamos ar valgydamos po pasinaudojimo kraiko dėžute. Iki 40% visų kačių užsikrės šiuo virusu kažkuriuo gyvenimo metu ir didžioji dalis kačių šeimininkų apie tai nė nesužinos.

Dauguma kačių nerodys jokių simptomų, jog jos užsikrėtė FCoV, nors kai kurios gali kelias dienas viduriuoti. Šios katės platina virusą savo išmatose kelis mėnesius ir lieka sveikos. Labai mažam procentui kačių, virusas mutuoja ir sukelia mirtiną ligą, vadinamą FIP. Tiesa, skaičiuojama, kad tik 1 iš 10 kačių, užsikrėtusių FCoV susirgs FIP.

Lauke virusas gali išgyventi kelias valandas, daugiausia kelias dienas, tačiau viduje, išdžiuvusiame kraike jis gali išgyventi iki 7 savaičių. Jis lengvai nužudomas daugumos dezinfektorių.

Universalaus vaisto FIP nėra. Dar neseniai ši liga reiškė užtikrintą mirtį. Tačiau dabar atrastas ir naudojamas kačių omega interferonas padeda maždaug trečdaliui gydomų kačių visiškai pasveikti. Vakcinos, deja, prieš FCoV ar FIP nėra.

Jei žinote, jog jūsų katė turi FCoV, reiktų sumažinti stresą iki minimumo, nes tai gali padėti minimalizuoti FIP riziką. Venkite didelio gyvūnų kiekio mažoje teritorije, naujo gyvūno priglaudimo, katės patalpinimo į prieglaudą ar pan. Taip pat venkite daugybės mažesnių stresinių įvykių vykstančių vienu metu ar mažais intervalais (pvz. nukirminimas, vakcinacija ir sterilizacija per vieną mėnesį).

Naudinga pašalinti katino išmatas iš dėžutės vos jam pasituštinus bei laikyti maisto indelius kuo toliau nuo katino kraiko dėžės. Svarbu pilnai išplauti ir dezinfektuoti katino kraiko dėžutę bent du kartus į savaitę.

Kačių imunodeficito virusas (FIV)

Šis virusas panašus į žmonių imunodeficito virusą (ŽIV), tačiau FIV neužkrėčia žmonių. Jis pavojingas tik kitoms katėms.

Virusas yra aptinkamas kraujyje, seilėse bei kituose užkrėstų kačių kūno skysčiuose, yra labai jautrus ir tik labai trumpai teišgyvena už katės organizmo ribų. Pavyzdžiui, jo neįmanoma perduoti iš vienos katės kitai per žmonių rankas ar drabužius. Dažniausiai jis pernešamas katėms kovojant, bei gali būti perduotas užkrėstos katės kačiukams. Katė, įgavusi šį virusą, liks juo užsikrėtusi visą likusį gyvenimą.

Daug užkrėstų kačių nugyvena ilgus normalaus gyvenimo metus ir miršta nuo su FIV visai nesusijusių priežasčių, prieš virusui imant kelti problemas.

FIV ženklai yra įvairūs, tačiau dažniausiai pasireiškia nusilpusi imuninė sistema, pažeidžiamumas kitoms infekcijoms. Kai liga išsivysto, ketei periodiškai gali pasireikšti sloga, dantenų problemos, odos ligos, virškinimo sutrikimai. Augintinis gali atrodyti pasyvus, turėti aukštą temperatūrą, gali staiga imti kristi svoris ar vystytis augliai.

Veterinarai gali greitai atlikti testą, nustatantį šios ligos antikūnių kiekį kraujyje. Šiuo metu nėra patikimo FIV gydymo ir nėra įmanoma nuspėti, kada ligos požymiai gali pasirodyti.

Kačių leukemijos virusas (FeLV)

FeLV- tai virusas, kuris katėms sukelia mirtiną ligą, veikiančią imuninę sistemą. Šiai ligai būdinga imunosupresija, dėl kurios gyvūnas tampa pažeidžiamesnis kitų infekcijų, anemijos ar auglių. Apie 80% kačių, kurioms diagnozuojama FeLV miršta per 3,5 metų.

Virusas dažniausiai perduodamas tiesioginio kontakto su užsikrėtusia kate (t.y. per seiles) metu, paprastai tai nutinka kovojant su katėmis, prausiant ar įkandant kitai katei. Ligą taip pat gali perduoti mama-katė savo kačiukams, kol jie yra gimdoje, arba per pieną.

Kai kurios katės gali išnaikinti infekciją ir atsigauti po kelių savaičių, net jei testas prieš tai buvo teigiamas. Šios katės, greičiausiai, įgija tam tikrą imuniteto lygį, kuris padėtų vėlesnio užsikrėtimo atveju.

Katėms gali pasireikšti daug skirtingų požymių: periodinės infekcijos, ligota išvaizda, aukšta temperatūra, padidėję limfmazgiai, pvz. apie gerklę, pažastis, kirkšnis ar kelius, anemija, lėtas gijimas infekcijų metu, sunkumai veisimo metu. Veterinarai greitai ir be vargo atlieka testą, aptinkantį virusą katės kraujyje.

Deja, šiuo metu nėra jokio patikimo FeLV gydymo, todėl veterinarai taiko simptominį gydymą pritaikytą atskirai katei, priklausomai nuo to, kokie simptomai jai atsiranda.

Užsikrėtusių kačių laikymas namuose, neišleidžiant į lauką ir užtikrinimas, jog katė paskiepyta nuo pagrindinių infekcinių susirgimų, padės apsaugoti kates nuo kitų infekcijų bei užkirs kelią tolimesniam FeLV plitimui.

img-8822-2.jpg

Kaip užkirsti kelią kačių platinamoms ligoms?

Ydingas požiūris leidžia visuomenei galvoti, kad benamės katės, kurios nuolat dauginasi, jų niekaip nepalies. Jeigu jūsų namuose karaliauja katinas – jums tai turėtų būti net labai aktualu. Pasitaiko atvejų, kad naminiai katinai vieną ar kitą kačių užkrečiamą ligą parsineša iš lauko. Vieni išsprukę patyliukais, kiti iššokę pro langą, na, o treti tiesiog išleisti į lauką šeimininkų. Būna ir tokių situacijų, kai kačių mylėtojai savo namuose jau gyvenančiam katinui iš lauko parneša draugą, nė neįtardami apie gresiantį pavojų.

Vienintelė išeitis iš šio užburto rato – laukinių kačių kastracija ir sterilizacija. Tuo dažniausiai užsiima gyvūnų mylėtojai, tačiau šis darbas be visuomenės supratingumo ir indėlio – it Sizifo darbas. Pajudėti iš mirties taško labai sunku.

Tam, kad bešeimininkės katės nesidaugintų, labai reikalingas brandus visuomenės požiūris. Pašerti gatvėje gyvenantį gyvūną, deja, nepakanka. Būtina apie jį pranešti atitinkamoms institucijoms, dar geriau – pasirūpinti gyvūno sterilizacija ar kastracija patiems, mat tokių klaidžiojančių murklių Lietuvoje yra labai daug.

Pamatę kieme katytę su pakirptu kairės ausies galiuku, būkite ramūs – ji sterilizuota ir vakcinuota, ir tikrai nebesidaugins, o tuo pačiu saugos jūsų kiemą nuo graužikų ir kitų kačių.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt