Klaipėdos universitetinėje ligoninėje keičiama onkologinių ligonių stebėjimų tvarka

Klaipėda

Klaipėdos universitetinės ligoninės nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Klaipėdos universitetinė ligoninė

324998

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL), siekdama užtikrinti dar greitesnį ir efektyvesnį onkologinių pacientų gydymą, imasi pokyčių. Ilgalaikę tokių pacientų stebėseną nuo šiol atliks ne tik onkologai chemoterapeutai, bet ir kitų sričių gydytojai, kaip tai reglamentuojama sveikatos apsaugos ministro įsakyme. Šios permainos leis ligoniams greičiau gauti reikalingą priežiūrą bei padės sumažinti laukimo eiles pas gydytoją.

Pasak KUL Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovo Alvydo Česo, naują veiklos modelį lėmė sparčiai augantis onkologinių susirgimų skaičius ir ligoninėje stiprėjanti gydytojų specialistų komanda, galinti konsultuoti šiuos pacientus. Permainų esmė – ilgalaikei stebėsenai, atsižvelgiant į naviko lokalizaciją, pacientai bus nukreipiami pas įvairių specializacijų medikus.

Ilgalaikis stebėjimas apima kontrolinius tyrimus pagal ligos stadiją penkerius metus po aktyvaus gydymo. Pirmuosius dvejus metus vizitai pas medikus dažnesni – kas tris mėnesius, o vėliau – kas šešis mėnesius ar vienerius metus.

„Tai užtikrina, kad visą sveikimo laikotarpį pacientai būtų tinkamai stebimi, tačiau nebūtinai onkologų chemoterapeutų. Pastariesiems būtina daugiau dėmesio skirti tiems ligoniams, kuriems neatidėliotinai reikalingas aktyvus gydymas. Jiems laikas yra kritinis veiksnys. Per dešimtmetį tokių pacientų skaičius išaugo penkis kartus. Todėl sujungiame jėgas su kitų sričių profesionalais ir telkiamės kartu konsultuoti onkologinius pacientus. Tik dirbdami išvien suteiksime šiems žmonėms greitesnį aktyvų gydymą ir prieinamesnę ilgalaikę stebėseną. Viskas, ką darome, yra orientuota į pacientą. Žengiame personalizuotos medicinos link“, – sako A.Česas.

Klinikos vadovas užtikrina, kad, nors keičiasi onkologinių pacientų ilgalaikio stebėjimo tvarka, žmonės gali būti ramūs – visi tyrimai ir konsultacijos bus atliekami pagal aukščiausius medicinos standartus. Medikai pacientams iškart galės atlikti reikalingus tyrimus ir pritaikyti būtent jų srityje sukauptą patirtį.

Pulmonologai stebės pacientus dėl krūtinės ląstos navikų, chirurgai bus atsakingi už ligonius, su pilvo organų navikais, tokiais kaip skrandžio, kepenų ar kasos vėžys. Urologai seks pacientus, sergančius prostatos, šlapimo pūslės, sėklidžių ar inkstų vėžiu. Dermatologai ir chirurgai rūpinsis pacientais su odos navikais, įskaitant melanomas. Neurochirurgai stebės centrinės nervų sistemos, stuburo smegenų vėžiu sergančius žmones. Otorinolaringologai bei veido ir žandikaulių chirurgai seks veido ir burnos vėžiu sergančius pacientus. Ginekologai prižiūrės gimdos kaklelio, gimdos, kiaušidžių ir kitus šios srities navikus. Krūtų chirurgai ir mamologai sutelks jėgas krūties navikų ilgalaikės stebėsenos srityje. Onkologai chemoterapeutai, onkologai radioterapeutai bei hematologai ir toliau teiks aktyvaus ir ilgalaikio stebėjimo paslaugas tais atvejais, kai nėra aiškios specialistų srities.

A.Česo teigimu, stebėjimą perėmę specialistai, turintys specifinių žinių ir patirtį, atliks būtinus kontrolinius tyrimus – kompiuterinę tomografiją, magnetino rezonanso tomografiją, kaulų, neuroendokrininių navikų scintigrafijas bei kitus sudėtingus, brangius tyrimus – ir įvertins galimus ligos atkryčius.

„Onkologai chemoterapeutai, teikę ilgalaikio stebėjimo paslaugą, dažnai negalėdavo atlikti endoskopinių procedūrų, echoskopinių bei kitų specializuotų tyrimų, todėl pacientą siųsdavo kitų specialistų konsultacijai. Dabar tai keičiasi“, – sako klinikos vadovas.

Pasak jo, onkologinių pacientų ilgalaikio stebėjimo pokyčiai prisidės gerinant paslaugų kokybę ir trumpinant pacientų kelią ligoninėje.

Jeigu specialistas ilgalaikio stebėjimo metu nustatys progresuojančią ligą, ligonis nedelsiant bus nukreiptas į daugiadalykės gydytojų komandos, kurioje yra ir onkologai chemoterapeutai, onkologai radioterapeutai,, hematologai. Komandai priėmus kolegialų sprendimą dėl tolesnės gydymo taktikos, pacientas per „Žaliojo koridoriaus“ sistemą nedelsiant bus nukreiptas reikalingam specialistui.

KUL ir toliau žada tęsti pokyčius teikiant pagalbą onkologiniams pacientams. Siekiant dar labiau pagerinti jų priežiūrą, „Žaliojo koridoriaus“ sistemoje registruojami ne tik pirmą kartą susirgę, bet ir ligos atkrytį patyrę pacientai. Tai leis jiems greičiau gauti reikalingas diagnostikos bei gydymo paslaugas.

Ilgalaikės onkologinių pacientų stebėsenos permainos KUL vykdomos remiantis LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt