Aktualijos | 5 MIN.
Seimo Jūrinių reikalų komisijos posėdyje ketvirtadienį užvirė diskusijos dėl planuojamos Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos reorganizavimo. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos suburta komisija pateikė siūlymą mokyklą jungti prie Vilnius Tech universiteto taip sukuriant Jūreivystės akademiją. Tokį norą išreiškė ir pati jūreivystės mokykla. Tačiau tam prieštarauja Klaipėdos universitetas ir Klaipėdoje įsikūrusių verslų asociacijos.
„Klaipėdos verslas vienareikšmiškai pasisakė dėl Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos prijungimo prie Klaipėdos universiteto. Argumentų yra labai daug. Vienas iš argumentų – vis dėlto šiandien mes turime Klaipėdoje sukūrę jūrinių inovacijų ekosistemą, kurioje darniai sąveikauja tiek trijų pakopų mokslas, profesinis mokslas, universitetinis mokslas“, – komisijos posėdyje teigė Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos pirmininkas Arnoldas Šileika.
„Taip pat noriu atkreipti dėmesį į tai, kad vis dėlto jūrinis verslas visas yra Klaipėdoje. Visas jūrinis verslas yra koncentruotas Klaipėdoje. (...) Jūrinis verslas taip pat dalyvauja specialistų ruošime. Be jūrinio verslo neparuošime nei gerų inžinierių, nei gerų laivavedžių, nei mechanikų“, – argumentavo jis.
Klaipėdos universiteto rektorius, profesorius dr. Artūras Razbadauskas pabrėžė, kad universitetas sėkmingai bendradarbiauja su aukštosios jūreivystės mokykla. Jis priminė, kad mokslo institucijos kartu dirba bendrame integruotame mokslo, studijų ir verslo centre – Jūriniame slėnyje.
„Vienas svarbiausių mūsų bendradarbiavimų – Jūrinis slėnis. 2014 metais buvo sutarta, kad Klaipėdos universitetas ir aukštoji jūreivystės mokykla rengs laivavežius – buvo sutarta, kad tai yra kolegijinės studijos. Tai buvo atiduota, palikta aukštajai jūreivystės mokyklai – universitetas atsisakė tos studijų programos, tai buvo bendras sutarimas“, – aiškino profesorius.
„Ir taip buvo sustiprinta to paties Jūrinio slėnio bazė, pavyzdžiui, aukštajai jūreivystės mokyklai buvo nupirkti simuliatoriai. Bet tai yra jūrinio slėnio dalis, kur dalyvauja Klaipėdos universitetas“, – pabrėžė rektorius.
Anot A. Razbadausko, šios dvi mokymo institucijos dalinasi ir mokslo daktarais.
„Bendradarbiavimas buvo tada ir dabar. 15 mūsų mokslo daktarų dirba ir Klaipėdos universitete, ir aukštojoje jūreivystės mokykloje“, – pridūrė jis.
Vilnius Tech rektorius, profesorius dr. Romualdas Kliukas ramino Klaipėdos universiteto vadovą teigdamas, kad aukštoji jūreivystės mokykla neišsikels iš uostamiesčio.
„Niekas iš Klaipėdos neišsikels. Mes tik žadame duoti daugiau kvalifikacijos kėlimo kursų IT, mechatronikos, dirbtinio intelekto, statybos ir kitose srityse“, – akcentavo R. Kliukas.
Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos tarybos pirmininkas Aleksandras Kaupas nesutiko su verslo ir Klaipėdos universiteto atstovų nuomone pabrėždamas, kad pati mokykla nori prisijungti prie Vilnius Tech universiteto.
„Mes palaikome poziciją jungimosi su Vilnius Tech ir manome, kad tai yra teisingas kelias. Tai yra pačios akademijos pasirinkimas, ir mes palaikome šitą pasirinkimą“, – pabrėžė A. Kaupas.
ELTA primena, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) suburta komisija birželio pradžioje paskelbė įvertinusi valstybinių kolegijų parengtus veiklos stiprinimo projektus. Ekspertai rekomenduoja įgyvendinti penkis valstybinių kolegijų jungimosi projektus, dalį kolegijų reorganizuoti steigiant naujus padalinius universitetų sudėtyje. Šie siūlymai dar bus teikiami svarstyti Vyriausybei.
Komisija pritarė pačios Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos siūlymui ją prijungti prie Vilnius Tech universiteto.
„Matome reikšmingą bendradarbiavimą tarp šių dviejų institucijų. Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos tapimas Vilnius Tech padaliniu, Jūreivystės akademija, atitiktų ir vyraujantį modelį Baltijos jūros regiono šalyse, kur prie technologijų universitetų veikia tokio tipo akademijos“, – birželio pradžioje tvirtino viceministras Gintautas Jakštas.
Valstybinių kolegijų pateiktas iniciatyvas vertino komisija, sudaryta iš ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, Studijų kokybės vertinimo centro, Lietuvos pramoninkų konfederacijos, „Investuok Lietuvoje“, Lietuvos švietimo tarybos, Lietuvos studentų sąjungos, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo atstovų ir aukštojo mokslo ekspertų.
Komisijos rekomendacijas įvertins laikinai einanti pareigas švietimo, mokslo ir sporto ministrė. Iki birželio 30 d. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plano įgyvendinimo priemonių projektą numatoma parengti ir pateikti tvirtinti Vyriausybei.
etaplius TV
0
