Klaipėdos meras: trys vadovavimo mėnesiai prabėgo greitai, tačiau tai buvo ilgas ir sudėtingas periodas

Liepos 28 d. suėjo lygiai 100 dienų nuo tos dienos, kai Arvydas Vaitkus pradėjo eiti Klaipėdos miesto mero pareigas. Prie miesto valdžios vairo sėdęs Arvydas Vaitkus pripažįsta, kad daugiau nei trys vadovavimo mėnesiai prabėgo greitai, tačiau buvo ilgas ir sudėtingas periodas.

„Pradėdami darbą aiškiai nusimatėme darbų prioritetus, kuriuos nusibrėžėme Savivaldybės tarybos daugumos 2023-2027 metų koalicinėje veiklos programoje „Planas Klaipėdai“. Didesnis iššūkis pirmuosius mėnesius, nors ir turiu ketverių metų darbo patirtį savivaldoje, pakeistas Vietos savivaldos įstatymas. Šiuo metu meras būtų tikrai sudėtingoje situacijoje, jei neturėtų daugumos palaikymo. Tad džiaugiuosi, kad kartu su komanda siekiame bendrų tikslų, užsibrėžtų prioritetų ir toliau laikysimės plano, kad Klaipėda klestėtų ir gražėtų“, – sakė spaudos konferencijoje svarbiausius nuveiktus darbus pristatęs meras Arvydas Vaitkus.

Susitikime su žurnalistais dalyvavo ir mero komanda – vicemerai Vaida Raugelė, Lina Šukytė-Korsakė, Algirdas Kamarauskas, Savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas.

„Vienas iš buvusių ir esamų prioritetų – mokyklų, jų sporto salių sutvarkymas. Yra mokyklų, kur sporto salė per maža ir vienai klasei, o tenka sutalpinti po dvi ar net ir tris. Sporto salių sutvarkymas yra nemažas iššūkis ateičiai. Turime viziją proamerikietišku principu – praplėtimu – sutvarkyti mokyklas kaip sutvarkyta nemaža dalis mokyklų Lenkijoje. Matėme mokyklose sporto salių su kiauru stogu, nešildomų, su pelėsiu. Yra parengta Klaipėdos miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų sporto salių atnaujinimo programa. Pirmiausia buvo atlikti Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos (imtynių) sporto salės, esančios Kretingos g. 23, pelėsio valymo ir sienų dažymo darbai. Parengtas veiksmų planas dėl imtynių sporto salės remonto eigos. Darbai baigti birželio mėnesį. Ateityje planuojame įrengti rekuperacijos sistemą, apšiltinti salę. Puikiai suprantame, kad švietimas ir jaunosios kartos ugdymas privalo vykti šiuolaikinius poreikius atitinkančioje aplinkoje“, – sakė Klaipėdos meras.

Kalbėdamas apie uostamiesčio įmones, meras akcentavo gyventojų teisę į saugią ir švarią gyvenamąją aplinką. Siekdamas išsiaiškinti poveikio į aplinką (taršos) priežastis, A. Vaitkus lankėsi su ja siejamose miesto įmonėse.

„Nuolat bendrauju ir palaikau ryšį su Klaipėdos savivaldybei pavaldžiomis įmonėmis.

Greit bus 2 metai, kai iš valstybės perėmėme „Geotermą“. Šis turtas iki šiol yra nenaudojamas. Organizavau susitikimą, į kurį buvo pakviesti labai didelę patirtį turintys Lietuvoje dirbantys mokslininkai, siekiant, kad būtų pasiūlytas būdas kaip atpiginti šildymo kainas klaipėdiečiams. Tai vienas iš uždavinių naujai išrinktam AB „Klaipėdos energija“ vadovui.  BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ turi pateikti strategiją ir veiksmų planą dėl Danės upės įveiklinimo. Reikia sukurti tinkamą infrastruktūrą jachtoms. Danės upės išvystymas, paverčiant patrauklia teritorija, yra didelis prioritetas. Vyko pokalbiai su UAB „Klaipėdos paslaugos“ dėl apšvietimo sistemų atnaujinimo“, – svarbiausius darbus akcentavo Arvydas Vaitkus.

Klaipėdos miesto meras kartu su komanda pristatė ir kitus per tris mėnesius nuveiktus darbus.

• Didelis iššūkis buvo perplanuoti miesto biudžetą bei Strateginį planą, tam sugaišome beveik du mėnesius. Tai nebuvo paprasta, nes suplanuotiems darbams trūko maždaug 2,5 mln Eur.

• Sveikatos sritis. Su sveikatos apsaugos ministru susitikau 2 kartus. Sveikatos apsaugos ministrui pateikėme 7 raštus, kalbėjome apie rimtą problemą, kuri yra auganti (turiu pakankamai patikimus duomenis). Ligoninės, kurios visada buvo su teigiamu finansiniu balansu, šiandien toliau eina į minusą. Šitaip palikti situacijos tikrai negalima. Asmeniškai aš tikrai jaučiuosi apgautas, nes, priimant sprendimus 2022 m. vasario 17 d. dėl Klaipėdos universitetinės ligoninės perdavimo Sveikatos apsaugos ministerijai (Klaipėdos universiteto ligoninė įsteigta sujungus tris gydymo įstaigas: Klaipėdos universitetinė, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligonines), buvome tikinami, kad gausime šimtus milijonų eurų. Tik paskutiniu metu suderinta investicinė aplinka, kuri liestų infekcinį korpusą, bet apie jokius šimtus milijonų, kaip patikino SAM ministras, iš ministerijos pusės kalba nėjo. Klausimas retorinis: kam darėme ligoninių sujungimą? Žinau, kad jokie projektai ligoninėje nė nepradėti rengti. Šios ligoninės neturi nuolatinio vadovo, tai taip pat apsunkina ligoninių personalo darbą. Ligoninės neteko apie 50 gydytojų, jau nė nekalbu apie kitą personalą. Lietuvoje praktiškai neberuošiami pediatrai. Lietuvos sveikatos sistemą ateityje ištiks rimta krizė – vienas iš mūsų raštų buvo apie tai.

• Džiaugiuosi, kad radome apie 800 tūkst. eurų socialiniams klausimams spręsti (globai, pagalbai į namus, vaikų su negalia globai ir kt.).

• Kėlėme klausimą, kad daugiau dėmesio ir pagarbos būtina skirti žmonėms su negalia. Klaipėdoje jiems taikomas koeficientas yra 0,35, kai kiti miestai taiko bazinės socialinės išmokos dydį (BSI). Mūsų tikslas irgi būtų pereiti prie 0,5 koeficiento, kas leistų asmeniui su negalia papildomai gauti apie 17 Eur.

• Miesto tvarkymas. Susitikime su rangovais pavyko sutarti dėl gerokai trumpesnių darbų atlikimo terminų. Klaipėdiečiams ir miesto svečiams atsirado galimybė lengviau pasiekti senamiesčio teritoriją.

• Parengėme senamiesčio fasadų atnaujinimo programą. Atlikome preliminarius skaičiavimus, kiek kainuotų sutvarkyti fasadų sienas, ypač tas, kurios labiausiai yra matomos. Tikimės po Naujųjų gauti informaciją, kiek bus norinčių susitvarkyti pastatų fasadus.

• Susisiekimo ministrui pateikėme 13 raštų. Asmeniškai teko prisidėti parengiant dar praeitoje Tarybos kadencijoje Vyriausybės nutarimo projektą, prašiau atkreipti dėmesį, kad netrukus bus dveji metai, kai šis nutarimas nejudinamas guli stalčiuje. Norisi, kad traukiniai su kroviniais nevažiuotų per visą miestą: į šiaurinę miesto dalį įvažiuotų iš šiaurinės pusės, į pietinę – iš pietų, tada Klaipėdoje liktų tik geležinkelio stotis, kuri aptarnauja keleivius.

Turime siekį sutvarkyti Lypkių gatvę, pastatant dviejų aukštų sankirtą su geležinkeliu, paprastai tariant, - tiltą, sutvarkant Lypkių gatvės išvažiavimą į kelią Klaipėda – Šilutė. Mane patikino, kad kelių direkcijoje (LAKD) veiksmas jau vyksta. Šios atkarpos sutvarkymas leistų stipriai nuimti transportą ne tik nuo pietinės miesto dalies, bet ir nuo Šilutės plento iki Baltijos pr. sankryžos, kur fiksuojama tarša. Tikimės, kad tokiu būdu galėtume pagerinti miestiečių gyvenimo kokybę, taip pat palengvinti dalią dirbantiems LEZ teritorijoje. 

Su ministru kalbėjome ir apie tai, kad trūksta lėšų Baltijos prospekto estakadai. Rugsėjo mėnesį ministras kvietė atvykti ir drauge ieškoti lėšų šiam objektui užbaigti. Su susisiekimo ministru taip pat aptarta situacija dėl nebaigto statyti Jakų žiedo;

• Savivaldybės Transporto skyriui yra daug uždavinių. Imamės visų priemonių, kad „šviesoforizacija“ Klaipėdos mieste nebūtų masinis reiškinys. Svarbu, kad įrengti šviesoforai tinkamai veiktų.

• Naujai valdžiai teko tinkamai pasirengti Tarybos darbui (buvo sudaryti komitetai, komisijos, kolegija, atnaujinti nuostatai ir pan.).

• Nauja: frakcijos pirmininkai sutarė nuolat rengti susitikimus, galėsime atvirai pasikalbėti apie problemas, projektus ir kt.

• Džiaugiuosi, kad su mokytojais užmegzta gera komunikacinė aplinka. Nuolat kalbamės su profesinėmis sąjungomis. Mums labai talkina Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos atstovai, tikimės, kad bendrai pasieksime rezultatų, kuriuos esme nusimatę ir savo programoje.

Svarbiausius ir esminius nuveiktus darbus akcentavo Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Kalbėdamas apie planuojamus tvarkyti objektus, meras teigė, kad vienas iš prioritetinių objektų, kuriuos miestas planuoja atnaujinti – Vasaros koncertų estrada, taip pat – Atgimimo aikštė.