Klaipėdos meras kritikuoja siūlymus atsisakyti mokymo rusų kalba: prieš rinkimus madinga išeiti su politiniais šūksniais

20230721916A0143-2
Klaipėda
Arvydas Vaitkus. Eriko Ovčarenko, fotobanko nuotr.
Martyna Pikelytė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Klaipėdos miesto mero Arvydo Vaitkaus nuomone, švietimo ministro Gintauto Jakšto siūlymai palaipsniui atsisakyti mokymo rusų kalba, tėra rinkiminiai šūksniai. Pasak A. Vaitkaus, išskirti vieną tautinę bendriją yra neteisinga.

„Išeiti su politiniu šūksniu yra madinga prieš rinkimus, bet turi būti tam pagrindimas. Kai ministras pateiks pagrindimą, bus galima komentuoti plačiau“, – teigė A. Vaitkus.
 
„Mes turime ir kitų mokyklų: anglų kalbos, lenkų kalbos. Paimti ir išskirti kažkokią tai tautą yra neteisingas principas. Reikia matyti fundamentinius pagrindus, ką mes norime pasiekti darant vieną arba kitą veiksmą“, – pridūrė jis.
 
Klaipėdos mero teigimu, šiuo klausimu reikia matyti kompleksinį vaizdą, o ne elementarų politinį šūkį. Jis ragina atkreipti dėmesį ir į Lietuvoje gyvenančius ukrainiečius, besimokančius rusų mokomąja kalba.
 
ELTA primena, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas praėjusią savaitę Eltai teigė ieškantis teisinių būdų atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų.
 
„Vertiname ir tariamės dabar su komanda, ar įmanomi kažkokie keliai, kad galėtume palaipsniui atsisakyti rusiškų tautinių mažumų mokyklų. Vertiname teisinę bazę, ar bus tai išvis įmanoma padaryti“, – Eltai teigė G. Jakštas.
 
Tokiems ministro svarstymams nepritaria dalis politikų, tautinių bendrijų institucijos.
 
Pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje.
 
Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.
 
Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojami.