Klaipėdos jūrinis verslas prieštarauja jūreivystės mokyklos jungimui prie „Vilnius TECH“

Klaipėda

BNS/Fotobankas nuotr.

Jurgita AndriejauskaitėŠaltinis: BNS

269577

Klaipėdos jūrinių ir pramonės asociacijų vadovai parengė kreipimąsi šalies valdžiai dėl ketinimų jungti Klaipėdos aukštąją jūreivystės mokyklą prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius TECH“) ir siūlo jungimą vykdyti su Klaipėdos universitetu.

Šią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paskelbė, kad jos sudaryta ekspertų komisija pritarė siūlymui Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą (LAJM) prijungti prie „Vilnius TECH“, įsteigiant universiteto padalinį Klaipėdoje – Jūreivystės akademiją.

Nors tokiu sprendimu patenkinta LAJM, tačiau jūrinio verslo bendruomenė teigia nepritarianti tokiam siūlymui ir yra įsitikinusi, kad jūrinis ugdymas, išsilavinimas ir mokslas turi būti koncentruojamas Klaipėdoje. Verslas siūlo LAJM jungti prie Klaipėdos universiteto.

„Jų matymas ir vizija išsiskyrę su mūsų. Mes šiuo metu, verslo asocijuotos struktūros, manome, kad turime dėti pastangas, kad nutarimas būtų peržiūrėtas, atsižvelgta į daugkartinius prašymus ir norus, reikalavimus, kad Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla būtų prijunta prie Klaipėdos universiteto ir suformuota savarankiška Lietuvos jūrų akademija“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Klaipėdoje sakė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.

Jo teigimu, verslui labai svarbu, kad Klaipėdoje, kur sukoncentruota visa jūrinė industrija, laivynas, uostas, ekspedijavimo įmonės – būtent tos industrijos pagrindu būtų ruošiami specialistai Klaipėdoje. Asociacijos vadovo teigimu, niekur kitur „negausite tokios praktikos arba nesuprasite to jūrinio verslo, kuris labai skiriasi nuo to, kas įvyksta Vilniuje“.

„Dabar bandoma kalbėti apie tai, kad Vilniuje sukoncentruotos yra transporto kompetencijos, bet transporto kompetencijos geležinkelių, kelių transporto yra pakankamai toli nuo jūrinės industrijos, jūrinio transporto ir, manome, kad čia yra ne tik mokslininkų branduolys, bet yra ir praktikų branduolys, yra galimybė visiems čia atlikti tiek praktikas, tiek baigus įsidarbinti“, – sakė V. Šileika.

Verslas teigia turintis abejonių, kad po to tam tikro laiko toks „Vilnius TECH“ padalinys Klaipėdoje „taps nebeįdomus ir galų gale čia bus atsisakyta rengimo specialistų“, tuomet jis praras savo vardą ir nustos egzistavęs.

Lietuvos laivų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Lygnugaris sako šiame sprendime pirmiausia matantis regiono silpninimą ir Klaipėdos kaip universitetinio miesto kvestionavimą. Turėdamas mokslininkus ir dėstytojus, kurie dažnai dirba tiek LAJM, tiek KU, jis teigia matantis galimybę mokslo potencialą sukoncentruoti tame pačiame mieste.

„Vilnius yra ne uostas, nuvažiavus į Vilnių dažnai matomas tik pliažas iš ten, čia truputį provokatyvus klausimas, net nesmagu kalbėt...Turim Lietuvoj situaciją – turim 100 kilometrų (pajūrio – BNS), iš kurių 50 – nacionalinis parkas ir turim supratimą apie jūrą dažnokai, kad tai Palanga ir Nida, tuo ir baigiasi. Bet jūrinis verslas geografiškai platesnis, visiškai globalus, apie tai reikia kalbėti ir diskutuoti, šviesti Lietuvos gyventojus galų gale“, – sakė V. Lygnugaris.

Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos prezidentas Arnoldas Šileika taip pat pabrėžia, kad „Vilnius TECH“ universitete nevystomas jūrinis mokslas ir jūrinės studijos. Jo teigimu, konsolidacija turi vykti apjungiant potencialą ir kuriant branduolį Klaipėdoje. Anot jo, klausimas sprendžiamas neatsižvelgiant į visą bendruomenę. To jau buvo pasigesta profesinių mokyklų reformos metu.

Kreipimąsi Vyriausybei, ŠMSM, Seimo Švietimo ir mokslo komitetui bei Jūrinių reikalų komisijai pasirašė šešios organizacijos – Lietuvos laivų savininkų asociacija Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija, Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacija, Lietuvos laivybos agentų ir ekspeditorių asociacija, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Klaipėdos pramonininkų asociacija.

LAJM save mato kartu su VGTU

Tuo metu LAJM direktorius Vaclavas Stankevičius teigia, jog su „Vilnius TECH“, ruošiančiu transporto specialistus, įstaiga jau kurį laiką palaiko bendradarbiavimą, tad jungtis prie šio universiteto yra prasminga visam Vakarų regionui.

Vadovo teigimu, abiturientų mažėja, priėmimas į aukštąsias mokyklas nuo kitų metų griežtėja, tad įstaiga situaciją vertina realiai – studentų nepadaugės. Jų šiuo metu čia studijuoja 800. Pagal ŠMSM reikalavimą, kolegijose turės būti ne mažiau kaip 1200 studentų.

Anot V. Stankevičiaus, LAJM parengė įstaigos stiprinimo planą ir savo ateitį mato kartu su VGTU, jame absolventai tęsia studijas magistrantūroje, vėliau, tikimasi, taps LAJM dėstytojais.

„Vienas pagrindinių argumentų, kai išanalizavom situaciją, kaip mums sustiprinti veiklą – labai aiškiai matosi, kad VGTU rengia specialistus transportininkus sausumos, aviacijai, geležinkeliui, pas juos nėra jūrų transporto. Jūrų transportas – tai mes“, – sakė V. Stankevičius.

Jis teigė pats būdamas LAJM absolventu esąs įsitikinęs, kad ši įstaiga ir jos kolektyvas nusipelnė daugiau nei įprasta vertinti Klaipėdos regione, mokyklą žargonu vadinant „marichotke“.

V. Stankevičius teigia, kad Vakarų Lietuva suklestės, jei čia veiks stipri Lietuvos jūrų akademija. Įstaiga savęs su Klaipėdos universitetu (KU) nesieja, nes šioje įstaigoje nėra jūrų transporto specializacijų. Įstaigos vadovas sako, jog KU labiau orientuojasi į medicinos, akvakultūrų ir kitų specialistų rengimą.

„Mes dabar neturim bendrų programų, studijų su Klaipėdos universitetu, turime labai daug bendro su „Vilniaus TECH“, prašau visų įveikti regioninį mąstymą ir suprasti, kad Lietuvai kaip valstybei reikalinga stipri Lietuvos jūrų akademija“, – teigė LAJM vadovas.

Valstybinių kolegijų pateiktas susijungimo iniciatyvas vertino komisija, sudaryta iš ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, Studijų kokybės vertinimo centro, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, „Investuok Lietuvoje“, Lietuvos švietimo tarybos, Lietuvos studentų sąjungos, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo atstovų ir aukštojo mokslo ekspertų.

Anot ŠMSM, kolegijos pasiūlymus dėl reorganizacijos galėjo teikti pačios. Kolegijų iniciatyvos vertintos atsižvelgiant į jų galimybes sudaryti palankesnes sąlygas studijų ir mokslo taikomosios veiklos kokybei tobulinti, taip pat prisiderinti prie regionų darbo rinkos poreikių.

Komisijos siūlymus dar turės įvertinti švietimo, mokslo ir sporto ministrė – šiuo metu šias pareigas eina teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska. Jie bus peržiūrėti, tada bus parengtas nutarimas, kuris bus teikiamas Vyriausybei.

Sprendimus dėl kolegijų jungimosi siekiama priimti iki birželio pabaigos.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt