PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2017 m. Spalio 11 d. 16:41

Klaipėdos dramos teatro premjera - apie Rytų ir Vakarų sankirtas

Klaipėda

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


16839

Klaipėdos dramos teatre premjera - spektaklis pagal Andžejaus Stasiuko (Andrzej Stasiuk, Lenkija) pjesę „Naktis“. Premjeriniai spektakliai bus rodomi spalio 17, 18, 29 ir 31 dienomis.

Spektaklio režisierius - Agnius Jankevičius, dailininkė - Laura Luišaitytė, videomenininkas - Rimas Sakalauskas. Vaidina: Arnoldas Eisimantas, Eglė Barauskaitė, Regina Šaltenytė, Donatas Želvys, Artūras Lepiochinas, Karolina Kontenytė, Jonas Baranauskas, Toma Gailiutė, Mikalojus Urbonas, Vaidas Jočys, Kęstutis Macijauskas, Renata Idzelytė.

A. Stasiukas (g.1960 m.) yra vienas žinomiausių šiuolaikinių lenkų rašytojų, pelnęs ne vieną apdovanojimą. Už knygą „Kelionė į Babadagą“ (2005 m.) apdovanotas prestižiškiausia Lenkijos literatūrine premija „Nike“. 2016 m. už literatūrinę veiklą apdovanotas Austrijos valstybine Europos literatūros premija.

Savo kūryboje rašytojas nuolat grįžta prie lenkų ir jų kaimynų Europoje santykių, aktualios šių dienų temos - Rytų ir Vakarų Europos kultūrinių prieštarų, bendražmogiškųjų vertybių paieškos.

Pjesė „Naktis“ pirmą kartą pastatyta 2005 m. kaip bendras Krokuvos „Stary Teatr“ (Lenkija) ir Diuseldorfo „Staatsschauspiel“ (Vokietija) projektas.

Tai farsas, kuriame egzistencinis kartėlis persipina humoru ir jautrumu žmogiškajai būčiai. Pjesės veiksmas vyksta ir Vokietijoje, ir Lenkijoje. Jaunas vagišius iš Rytų Europos žūsta, kai jį peršauna papuošalų parduotuvės savininkas. Po mirties vaikino širdis nelegaliai išimama ir persodinama į juvelyro kūną. Paradoksaliu būdu pjesėje kriminaliniai nutikimai virsta universalia žmogiškosios būties istorija, o įprastiniai kaimynystėje gyvenančių tautų prietarai perauga į vos ne antikinį mitą.

A. Stasiukas „Naktyje“ preparuoja stereotipus ir beprotiškiausias mitologijas, abipusį įtarumą ir baimes, kurių apstu sudėtinguose Rytų ir Vakarų Europos santykiuose. Tiesiogine ir perkeltine prasme jis stengiasi suvienyti „slavišką širdį ir vokišką protą“, išgyvenimo instinktus ir racionalumą ieškodamas atviros erdvės, kurioje Rytai ir Vakarai atsikratytų savo baimių ir prietarų, senų ir naujų stereotipų, pajustų ir suprastų vieni kitus.

ELTA