Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
„Didžiuojamės, kad dvidešimt penkerių metų atkūrimo sukaktį švenčiančios Karinės jūrų pajėgos yra reikšminga Lietuvos kariuomenės dalis, užtikrinanti mūsų šalies ir jos piliečių saugumą Lietuvos teritoriniuose jūros vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, ir tuo, kad jos sėkmingai vykdo savo užduotis bei įsipareigojimus mūsų valstybei, visuomenei ir mūsų sąjungininkams“, – sveikino susirinkusiuosius į Karinių jūrų pajėgų atkūrimo 25-mečio minėjimą Klaipėdos kruizinių ir karo laivų terminale liepos 4 d. krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas.
,,Mūsų jūra! Mūsų buvo, mūsų bus!“ – šis profesoriaus Vytauto Landsbergio šūkis, motyvavęs susirinkusius dalyvius, tapo Karinių jūrų pajėgų 25-ojo atkūrimo gimtadienio vinimi.
„Karinės jūrų pajėgos – tai išskirtinis kariuomenės dalinys, parengiantis tikrus profesionalus, iš kurių ir taikos metu reikalaujama itin didelio kruopštumo, o Karinių jūrų pajėgų kariai itin vertinami tarptautinėse misijose“, – sakė renginyje dalyvavęs Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys.
Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, sveikindamas Karines jūrų pajėgas, pasidžiaugė, kad kiekvienu jos nariu didžiuojasi ne tik Klaipėda, bet ir visa Lietuva.
Iškilmės prasidėjo rytinėmis Šv. Mišiomis Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje, kurioje pamaldas laikė Lietuvos kariuomenės ordinaras Arkivyskupas Gintaras Grušas, palaiminęs visus Karinių jūrų pajėgų karius. Klaipėdos pilies muziejaus konferencijų salės konferencijoje Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Surgailis apžvelgė Lietuvos karo laivyno istoriją ir svarbą.
Ceremonijoje taip pat dalyvavo Karinių jūrų pajėgų vadai: jūrų kpt. Arūnas Mockus (Lietuva), viceadmirolas Andreas Krause (Vokietija), viceadmirolas Veijo Taipalus (Suomija), Vilniuje veikiančio NATO pajėgų integravimo vienetui (NFIU) vadovaujantis Danijos kariuomenės pulkininkas Jakob Søgårdu Larsen, jūrų kpt. Juri Saska (Estija), flotilės adm. Ingus Vizulis (Latvija), flotilės adm. Jaroslaw Ziemnianski (Lenkija), kiti svečiai iš Lietuvos ir užsienio.
Visuomenės Atviras karinių laivų lankymas (Klaipėdos kruizinių ir karo laivų terminalas).
Karinių jūrų pajėgų Lietuvoje istorija
Karinio jūrų laivyno reikšmė valstybei įvairiais laikmečiais kito, o pirmenybė buvo teikiama prekybiniams laivams. Pirmuoju laivyno įkūrėju laikytinas Abiejų Tautų Respublikos kunigaikštis Žygimantas Augustas, XVI a. įsteigęs Jūrų komisiją. Reikšmingu ir paskatinusiu plėsti laivyną laikomas Salacgryvos jūrų mūšis, kuriame lietuviai 1609 metais nugalėjo Salacgryvos eskadrą.
Reguliarus laivynas sukurtas XVII a. I pusėje, tačiau nesulaukęs dešimtmečio, sunaikintas. XX a. pr. prijungus Klaipėdą prie Lietuvos, laivynas kurtas prekybiniais tikslais. 1935 m. buvo įsteigtas mokomasis minų gaudytojas karo laivas ,,Prezidentas Smetona‘‘ (M-59). Karinio jūrų laivyno atkūrimas ir suklestėjimas įvyko atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atsiradus poreikiui stiprinti valstybės sienas ir karinę jėgą. 1992 m. liepos 4 d. tuometinis valstybės vadovas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, įteikė pašventintas atkuriamų Karinių jūrų pajėgų (KJP) vėliavas tuometiniam Pakrančių apsaugos rinktinės vadui Algiui Juozapui Leišiui bei Atskirojo laivų diviziono vadams. Pakrančių apsaugos rinktinės Atskirojo laivų diviziono sudėtyje tuo metu buvo gelbėjimo laivas „Vėtra“ (borto Nr. A41), hidrografinis kateris (borto Nr. 21) bei sargybos kateris (borto Nr. 22). 1992 m. liepos 4 d. data laikoma oficialiąja Karinių jūrų pajėgų atkūrimo pradžia.
Nuotraukos Alfredo Pliadžio, vyr. srž. sp. Luko Kalvaičio ir KJP
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
