Klaipėdiečiai nemoka taupyti, o kauniečiai per mažai uždirba

Kaunas

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

14583

2017 m. kovo mėnesį finansinių paslaugų bendrovės užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimą apie Lietuvos gyventojų įpročius imant paskolas vartojimo reikmėms. Paaiškėjo, kad lietuviams toks finansavimo būdas yra patrauklesnis už ilgą taupymą reikalingam daiktui ar paslaugai įsigyti – pagrindiniu motyvu imti vartojimo paskolą respondentai nurodė santaupų trūkumą – taip teigė 42 proc. Įdomu tai, kad tyrimas atskleidė skirtingus didmiesčių gyventojų poreikius bei įpročius.

Skirtinguose miestuose skirtingai vertina pinigus

Tyrimo duomenimis, galimybė pasiimti paskolą vartojimo poreikiams tenkinti yra itin aktuali lietuviams – beveik pusė (48 proc.) apklaustųjų teigė kada nors gyvenime turėję tokios patirties, o kas ketvirtas (24 proc.) jų teigė skolinęsis bent kartą per pastaruosius 2 metus. Patenkinti būtinus poreikius ar pagerinti gyvenimo kokybę skolintomis lėšomis dažniausiai linkę didžiausias pajamas gaunantys lietuviai – net 62 proc. uždirbančių 1001–1300 Eur teigė kada nors turėję vartojimo paskolą, kai tuo metu iš uždirbančių 301–500 Eur vartojimo reikmėms skolinosi 42 proc.

„Tyrimas atskleidė, kad įvairiuose miestuose gyvenantys žmonės turi skirtingą požiūrį į savo finansus bei visiškai kitokius taupymo įpročius: daugiausia – net 70 proc. – atsakiusių, jog neturi pakankamai santaupų, todėl per pastaruosius 2 metus ėmė paskolą, yra iš Klaipėdos, 54 proc. tokią priežastį nurodžiusių buvo Vilniuje, 35 proc. – Kaune. Tačiau, nors taupiausi, kauniečiai nurodė uždirbantys mažiausiai iš trijų didmiesčių gyventojų: per mažas pajamas gaunantys Kaune nurodė 29 proc. apklaustųjų, Vilniuje – 15 proc., o Klaipėdoje, kur dauguma nurodė neturintys santaupų, taip pat tik 15 proc. nurodė kas mėnesį gaunantys, jų manymu, per mažas pajamas“, – tyrimo duomenis komentuoja bendrovės komercijos vadovas Saulius Kuliešius.

Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. pirmuoju ketvirčiu, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, padidėjo visose savivaldybėse – nuo 3,4 proc. Visagino mieste iki 14,5 proc. Trakų rajone, išskyrus Lazdijų rajono savivaldybę, kur atlyginimai sumažėjo 1 proc. 2017 m. pirmąjį ketvirtį didžiausią bruto darbo užmokestį – 911,1 Eur – gavo Vilniaus, 799,5 Eur – Kauno ir 787,6 Eur Klaipėdos apskričių įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Tauragės, Marijampolės ir Šiaulių apskrityse darbuotojų vidutinis bruto darbo užmokestis buvo mažiausias ir siekė atitinkamai 657,5, 664,8 ir 692,7 Eur.

Planuoja skolintis didesnes sumas

„Neseniai Europos Sąjungos statistikos biuras „Eurostat“ paskelbė, kad infliacija Lietuvoje – didžiausia ES. Tam įtakos gali turėti padidintas akcizas alkoholiui ir paslaugas teikiančių bendrovių galimybės didėjančias darbo užmokesčio sąnaudas „perkelti“ į paslaugų kainas. Tad, nors statistiškai atlyginimai didėja, dėl brangstančių prekių ir paslaugų galimybių sutaupyti mažėja, taigi, lietuviai vis dažniau pagalvoja apie norimo daikto įsigyjimą atidėtu mokėjimu – lizingu. Tai patvirtina ir mūsų tyrimo rezultatai“, – įžvalgomis dalijasi S. Kuliešius.

Tyrimo duomenimis, vartojimo paskolos turėtų išlikti gana svarbiu lietuvių finansiniu šaltiniu – vien per artimiausius 2 metus pasiskolinti planuoja 13 proc. apklaustųjų, o 30 proc. dėl to dar nėra apsisprendę. Prisiimti naujus finansinius įsipareigojimus ketina daugiau vyrų nei moterų – atitinkamai 58 ir 42 proc. Didžiausią dalį tokių gyventojų sudaro aukštesnes pajamas (1001–1300 Eur) gaunantys lietuviai – šioje pajamų grupėje skolintis planuoja beveik kas ketvirtas respondentas (22 proc.).

Tyrimas atskleidė, kad artimiausiu metu turėtų didėti ir vidutinė lietuvių imamos paskolos suma – beveik pusė respondentų (42 proc.), planuojančių imti vartojimo paskolą per artimiausius 2 metus, ketina skolintis didesnę sumą nei pastarąjį kartą. Komercijos vadovo S. Kuliešiaus teigimu, tokius planus galima sieti su optimistinėmis tendencijomis darbo rinkoje ir augančiu lietuvių vidaus vartojimu.

„Kylantis darbo užmokestis keičia vartotojų poreikius, teigiamai veikia jų perkamąją galią, leidžia optimistiškiau vertinti savo finansines galimybes, todėl lietuvių pirkinių krepšelyje vis dažniau atsiduria brangesnės, geresnės gyvenimo kokybės prekės ar paslaugos, kurias įsigyjant drąsiau prisiimami ir įvairūs finansiniai įsipareigojimai. Tai ypač aktualu aukštesnes nei vidutines pajamas gaunantiems asmenims, kurie tiki galintys lanksčiau suderinti savo lūkesčius ir galimybes“, – teigia S. Kuliešius. Pasak jo, tokios tendencijos leidžia prognozuoti, kad artimiausiu metu paskolos vartojimo reikmėms nepraras savo populiarumo, o vidutinė vartojimo paskolos suma ateityje kils.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt