Klaipėda, kaip turizmo objektas, – niekinis

Klaipėda

Asociatyvi redakcijos archyvo nuotr. PANDEMIJA. COVID-19 ribojimai labiausiai kirto kruizinei laivybai. Per dvejus metus į Klaipėdą atvyko tik vienas kruizinis laivas.

Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt

202354

Klaipėdos universiteto Sporto, rekreacijos ir turizmo katedros prof. habil. dr. Ramūnas Povilanskas sako, kad Klaipėda tapo „šlagbaumu“ (užkardu) turistams vykstant kitur. Taip atsitiko todėl, kad mieste turizmo strategijos akcentai dėliojami visiškai netinkamai. Nenuostabu, kad Klaipėda dėl turistų šiandien nesugeba konkuruoti ne tik su Vilniumi ar Kaunu, bet ir su kaimyninėmis savivaldybėmis. Miesto politikai mano, kad reikia ne konkuruoti, o bendradarbiauti.

„Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras (TIC), skirtingai nuo Palangos ar Neringos TIC, neturi ilgalaikės miesto turizmo vizijos, o Klaipėdos rajonas ir jo TIC net maloniai stebina kaip turistinė teritorija nuo marių iki jūros (keturių vandenų kraštas - Autor. past.)“, - uostamiesčiui kerta R. Povilanskas.

„Akys ant kaktos iššoka, kai matai, kas daroma Svencelėje, Drevernoje ar kaip Karklė tampa darniojo sveikatingumo turizmo sostine,“ - uostamiesčio kaimynams liaupsių negaili R. Povilanskas. „O Klaipėda šiandien yra vartai važiuoti kažkur - į Neringą, Palangą, Kryžių kalną. Patys pagalvokite, ar važiuodami kažkur labai domitės, kaip atrodo “šlagbaumas", - sako R. Povilanskas.

Laisvė delfinams

Skeptiškai R. Povilanskas vertina ir tai, kad daug turistinio potencialo Klaipėda sieja su Jūrų muziejumi ir delfinariumu.

„Pasaulyje jau kovojama net už nelaisvėje laikomų kalmarų teises“, - atkreipia dėmesį R. Povilanskas.

Jis mano, kad tai tik laiko klausimas, kada ir Lietuvoje visu aštrumu iškils nelaisvėje laikomų delfinų ir kitų gyvūnų išlaisvinimo klausimas.

Daug diskutuojama ir kiek naudos duoda kruizinis turizmas pačiam miestui. Akivaizdu, kad čia veikia tas pats „šlagbaumo“ principas, kai labai didelė dalis kruizinių laivų turistų taip pat išvyksta į kaimynines savivaldybes.

Pandemija dar labiau apnuogino šią problemą. Kruizinių laivų visiškai neliko, ir paskutinius dvejus metus, kai kaimyniniai kurortai išgyveno net pakilimą, Klaipėda liko prie suskilusios geldos.

Ką daryti Klaipėdai?

„Turim kurhauzą, turim Smiltynę, būtinai ši teritorija turi gauti turistinės vietovės statusą, yra padaryti tyrimai. Kuršių mariose esantis mergelis (molinga nuosėda) pripažintas kaip turintis gydomųjų savybių, tai turi tik Neringa ir Klaipėda“, - sprendimus siūlo R. Povilanskas.

Anot jo, būtent darniojo sveikatos turizmo, kuris šiuo metu pasaulyje yra auganti niša, vystymas yra perspektyvus kelias. Ir tam būtų dėkinga vieta Smiltynė, galinti tapti darniojo sveikatingumo oaze.

„Turim kurhauzą ir Giruliuose. Neužmirškime, kad po mūsų kojomis visur čia telkšo geoterminis vanduo“, - erdvės plėsti Klaipėdos patrauklumą turizmo srityje mato R. Povilanskas.

Anot jo, dar prieš kelis dešimtmečius puoselėtos idėjos, kad Klaipėdos uostas, istorinė jo dalis, galėtų tapti pramoninio turizmo objektu, „jau nuplaukė“.

„Lenkai Gdanske turi visą epochinę laivų statyklą su visu muziejumi, tačiau tai pats nuobodžiausias muziejus, kurį teko matyti“, - skeptiškai į pramoninį turizmą žiūri R. Povilanskas, nors sutinka, kad daliai Vakarų Europos gyventojų yra įdomu pasižiūrėti į tai, kaip kraupiai atrodė sovietinės epochos industrinė civilizacija.

Anot jo, Klaipėdoje yra išlikusių sovietinių slėptuvių ir jas galima išnaudoti vietiniam turizmui, kuris savo aktualumą parodė būtent pandemijos metu.

tr8-1-0.jpg

Reikia „Michelin“

Dažnai pastebima, kad Klaipėdoje, kaip ir, beje, visoje Lietuvoje, yra gerų restoranų, yra gera virtuvė.

Tačiau gastronominio turizmo vystymą R. Povilanskas prasmingu mato tik tuo atveju, jei Lietuva būtų įtraukta į „Guide Michelin“ kelionių gidą ir mieste atsirastų šios pasaulyje pripažintos sistemos žvaigždutėmis įvertintų restoranų.

Kol taip nėra, vargu ar kas susigundys pas mus važiuoti vien dėl to, kad skaniai pavalgytų ir užtruktų mieste daugiau nei vieną dieną.

Turime senamiestį

„Mes turime senamiestį, kurio suplanavimas yra XV a., tai yra daug“, - R. Povilanskas mano, kad būtent senamiestis, spartesnis miesto pilies atkūrimas turėtų tapti Klaipėdos turizmo strategijos prioritetu. Taip pat šalia jis siūlo labiau išnaudoti istorinius faktus.

„Kur turtus susikrovė Trojos atradėjas Heinrichas Šlymanas? Būtent Klaipėdoje“, - atkreipia dėmesį į neišnaudotą istorinį Mėmelio palikimą R. Povilanskas. Jis mano, kad ši asmenybė turistams būtų daug patrauklesnė nei karaliaus Vilhelmo ar karalienės Luizės istorinis palikimas Klaipėdoje.

„H. Šlymanas per Klaipėdą prekiavo mediena iš Rusijos, jo sandėliai išliko per didįjį miesto gaisrą“, - mažai viešinamus faktus žeria R. Povilanskas, siūlantis idėją - „Šlymano takais Klaipėdoje“.

Kompleksinis požiūris

Klaipėdos miesto tarybos narys Arūnas Tuma mano, kad tam, jog turizmas mieste ir regione atgytų, reikia 3 dalykų: pajėgumų, turinio ir infrastruktūros.

„Kalbant apie pajėgumus, turiu galvoje tai, kad šiuo metu Klaipėdoje veikia mažiausiai trys Savivaldybės įstaigos, kurios savo veikloje paliečia turizmo temą“, - sako A. Tuma.

Anot jo, reiktų šias pajėgas organizaciniu atžvilgiu suvienyti, galbūt Klaipėdoje įkuriant vieną stiprią miesto turizmo ir įvaizdžio agentūrą. Taip pat labai svarbu, kad turizmo plėtros klausimu būtų išnaudojamas Klaipėdos universiteto bei verslo organizacijų turimas potencialas.

„Turinys apima tai, kuo mes esame įdomūs ir išskirtiniai, lyginant su kitais regionais. Čia yra labai svarbu įdomiai pateikti mūsų turtingą istoriją ir su ja susijusias legendas“, - antrina A. Tuma.

Anot jo, vien to, kad turime jūrą ir paplūdimius, neužtenka. Daugiau renginių ir įvairių festivalių taip pat gali tapti papildomu traukos tašku.

„Labai svarbu infrastruktūros lygis. Tai ir viešbučių kokybė bei teikiamos paslaugos, barų ir restoranų įvairovė, susisiekimas, poilsio ir pramogų kompleksas, kokybiškai sutvarkytos viešos erdvės“, - sako A. Tuma.

Anot jo, labai svarbu, kad gerinant infrastruktūros lygį savivaldybės aktyviai bendradarbiautų su verslu, nes bendros pastangos duotų geresnį rezultatą.

Vienyti regioną

Klaipėdos miesto tarybos narys Aidas Kaveckis mano, kad skatindami turizmą turime žvelgti plačiau ir veikti ne pavieniui, o visos regiono savivaldybės sykiu.

„Tarkime, Skuodas patrauklus savo ekologiniais ūkiais, natūralios laukinės gamtos takais - čia galima būtų vystyti gastroturizmą“, - sako A. Kaveckis.

Anot jo, Kretingos rajonas traukia savo dvarais, katalikišku paveldu, Palanga siūlo sveikatinimo paslaugas, Neringa su unikaliąja Kuršių nerija vilioja ramaus poilsio mėgėjus, Pamario kraštas - senosiomis žvejų tradicijomis, buriavimo ir kaitavimo paslaugomis.

„Klaipėda, kaip regiono centras, turėtų būti vienijanti grandis, siūlanti pramogas, apgyvendinimą, patogų susisiekimą“, - sako A. Kaveckis.

Anot jo, suvieniję pastangas kaip regionas galime pasiūlyti mūsų svečiams didžiulį spektrą turizmo paslaugų.

„Regiono lygiu turime ir toliau dėti pastangas pritraukti naujas skrydžių kryptis į Palangos oro uostą. Ypač išskirčiau Vokietijos Hamburgo miestą“, - teigia A. Kaveckis.

Anot jo, labai svarbu, kad Vakarų regiono savivaldybės ne varžytųsi tarpusavyje, o veiktų kaip partnerės ir susitelktų dėl bendro tikslo.

„Tik veikdami išvien pasieksime gerų rezultatų, būsime įdomūs ir patrauklūs užsienio svečiams“, - sako A. Kaveckis.

Trūksta reklamos

Klaipėdos tarybos narė Nina Puteikienė mano, kad Klaipėdos miestas ir visas regionas - jau dabar yra tobulas traukos centras tiek vidiniam, tiek įvažiuojamajam turizmui. Trūksta tik reklamos.

„Turime jūrą su puikiais pliažais, Smiltynę - UNESCO saugomą teritoriją, puikiai išvystytą ir modernų muziejų sektorių, net keletą puikių teatrų, koncertų vietų, unikalų paveldą, daugybę kokybiškų gastronominio turizmo taškų, saugią aplinką“, - vardina N. Puteikienė.

Anot jos, trūksta labai nedaug - reklamos paketo, konsolidavimosi regiono principu, identifikuojant stipriąsias miesto ir regiono puses.

„Ir kad Klaipėdos valdžia pradėtų vertinti turizmą, kaip svarbų ekonomikos sektorių, nešantį itin didelę pridedamąją vertę. Reikia imti kaip pavyzdį Druskininkus“, - duria pirštu N. Puteikienė.

Anot jos, turizmo sektoriuje reklama veikia sinergiškai: pritraukiant turistus į vieną objektą, jie lanko ir greta esančius.

„Dabar Klaipėda turizmo atžvilgiu merdi - ji net nebus atstovaujama sausio pabaigoje Vilniuje vyksiančioje turizmo mugėje “Adventur", - sako N. Puteikienė.

Anot jos, Savivaldybė reklamą naudoja savireklamai, o viena įspūdingiausių Lietuvoje Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ekspozicijų Pilies muziejuje - „Muziejus 39/45“, nauja archeologijos ekspozicija, pavadinta „Kurtina“, - stovi tuščios, nors ten investuoti milijonai, nes reklamai savivaldybė neduoda pinigų! Tai tas pats, kas nusipirkus gražiausią, brangiausią suknelę pakabinti spintoje ir niekam nerodyti.

„Bet štai apie Jūros šventę žinos visa Lietuva - reklama bus visur! Bet Jūros šventė tikrai ne prioritetas - jos lankytojai atvyksta trumpam ir pigiai“, - abejoja svarbiausia miesto švente N. Puteikienė.

"Kai pas mane atvažiuoja draugai, aš pristatau Olando Kepurę, muziejus, einame į spektaklį ar koncertą (visi būna sužavėti meninio lygio!) ir būtinai lankomės gardžiausiose, įdomiausiose Klaipėdos kavinėse - pigiau negu Vilniuje ir žymiai skaniau! - Klaipėdos pranašumus vardija N. Puteikienė.

Mokytis - iš Kauno

R. Povilanskas miesto įvaizdžio, populiarinimo ir reklamos siūlo pasimokyti iš laikinosios sostinės.

„Kai meru tapo Visvaldas Matijošaitis, jis pasikvietė geriausius turizmo ir rinkodaros žinovus ir pasakė - darykite“, - informacija dalinasi R. Povilanskas.

Anot jo, buvo įsipareigojimas kas savaitę skelbti po vieną gerą žinią apie Kauną.

„Kauno TIC man pats sakė, kad tik po dvejų metų intensyvaus darbo, kai 90 proc. pats kūrė naujienas, jomis dalinosi ir komentavo, tik tuomet Kauno lankytojai gerąsias naujienas socialiniuose tinkluose pradėjo skleisti patys“, - pažymi R. Povilanskas. Anot jo, gerai yra tai, kad Kaunas turi vieną šeimininką, o Klaipėdoje susikerta interesai. Pirmiausia jaučiasi, kad yra dvi įtakos zonos - miestas ir uostas. Dėl to kai kurie projektai stringa.

Reikia miesto iniciatyvos

Būtent į miesto pusę kalbėdama apie turizmo strategiją žiūri ir Klaipėdos TIC vadovė Romena Savickienė.

„Savivaldybės ekonominio proveržio strategijoje yra numatytos visos kryptys, kuriose Klaipėda vystys turizmą: vandens ir sveikatinimo turizmas, verslo turizmas“, - sako R. Savickienė.

Kad įgyvendintų strategijoje užsibrėžtus tikslus, Klaipėdos TIC dirba pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą Klaipėdos TIC trejų metų veiklos planą.

Tiesa, 2020-2022 metų plane numatytas priemones labai pakoregavo pandemija. Todėl liko neįgyvendintos ir konferencinio turizmo skatinimo priemonės, nepanaudotos lėšos ir dėl skrydžių pritraukimo į Palangos oro uostą.

Paskutiniu metu Klaipėdos TIC aktyviai dirba su nuomonės formuotojais. Ypač didelio dėmesio susilaukė Orijaus Gasanovo reportažai iš Klaipėdos.

„Dirbame ir su kitais influenceriais, bus ir daugiau projektų“, - sako R. Savickienė.

Tačiau Ramūnas Povilanskas yra nusivylęs Klaipėdos TIC vadovės požiūriu ir apgailestauja, kad ji dažnai nekreipia dėmesio į patarimus ar pasiūlymus.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt