Klaipėdos regionas – draugiškiausias regionas dviračių turizmui visoje Lietuvoje: kaip judama šios vizijos link?

Šiltuoju metų laiku dviračiai tampa ypač populiaria susisiekimo bei turizmo priemone. Dviračiais renkamasi judėti ne tik laisvalaikiu, bet ir keliaujant į darbą ar kitus kasdien lankomus taškus gyvenvietėse ar už jų ribų. Vis dėlto dar aktyvesnei šio ekologiško ir darnaus judumo būdo plėtrai trukdo ne visose Lietuvos vietovėse vienodai išvystyta dviračių transporto infrastruktūra. Siekiant gerinti esamą situaciją Vakarų Lietuvos regione, regiono savivaldybės suvienijo jėgas numatydamos apjungti regiono gyvenvietes ir lankytinus objektus kurdamos dviračių transporto tinklą, kasmet sulauksiantį šimtų tūkstančių lankytojų.

Dviračių infrastruktūros tobulinimas – Vakarų Lietuvos savivaldybių darbotvarkėje

Vakarų Lietuvos savivaldybėse esantys dviračių takai turizmo Lietuvoje skatinimo agentūrų įvardijami kaip objektai, dovanojantys vienas įspūdingiausių ir išskirtiniausių patirčių, o vasaros laikotarpiu regionas dviračių entuziastus vilioja ir dėl įspūdingo grožio gamtos. Siekiant toliau stiprinti Vakarų Lietuvos išskirtinumus ir dar geriau atliepti vietinių gyventojų bei atvykstančių keliautojų poreikius susisiekimui dviračiais Vakarų Lietuvoje, visos septynios regiono savivaldybės bendru sutarimu ėmėsi aktyvaus dviračių takų tinklo Klaipėdos regione vystymo. 

Atlikus esamos dviračių infrastruktūros regione situacijos analizę ir identifikavus problemas, nutarta imtis ryžtingų veiksmų, kurie ilgainiui padės regionui tapti dviratininkams patraukliausiu ir draugiškiausiu regionu visoje Lietuvoje. Anot asociacijos „Klaipėdos regionas“ vykdančiosios direktorės Eglės Stonkės, petys į petį einančios Vakarų Lietuvos savivaldybės – esminis sėkmės garantas dviračių infrastruktūros atnaujinimo klausimu: „Esu įsitikinusi, kad mūsų parengta Klaipėdos regiono dviračių takų tinklo analizė su aiškiai išgrynintomis rekomendacijomis visoms suinteresuotosioms šalims palengvins namų darbų ruošimą nuosekliai gerinant šią infrastruktūrą“. Sutelkta Vakarų Lietuvos savivaldybių veikla ir platesnis matymas yra itin vertinamas LR Susisiekimo ministerijos. Bendras regiono veiklų paveikslas atveria kelią paprastesniam šalių bendradarbiavimui ir planavimui – dviračių takai nesibaigia ties konkrečios regiono savivaldybės ribomis.

Planuojama dviračių takais sujungti skirtingas Vakarų Lietuvos gyvenvietes, atnaujinti tarptautines per regioną einančias „EuroVelo 10“ ir „EuroVelo 13“ trasas bei ekologiško ir darnaus judumo transportui visiškai pritaikyti Pajūrio dviračių trasą. 

Tobulinant Vakarų Lietuvos regione kuriamą dviračių takų tinklą taip pat numatoma vystyti ir kitus dviračių transporto infrastruktūros niuansus: inicijuoti dviračių trasų ženklinimo sistemos kūrimą bei imtis „Dviratininkams draugiškos“ apgyvendinimo įstaigos standarto įtvirtinimo ir diegimo Lietuvoje. Paminėtina, jog dviračių takų plėtra yra svarbi Klaipėdos regiono specializacijos strategijos iki 2030 m. Paslaugų ekonomikos krypties įgyvendinimo dalis.

Atsigręžiama į aplinkai draugiškesnių judumo būdų skatinimą

Regione vystoma dviračių infrastruktūra, be abejonės, yra svarbus žingsnis siekiant skatinti aplinkai draugiškesnės judumo regione alternatyvos pasirinkimą bei darnų turizmą.

„Sukurdami patogią dviračių infrastruktūrą Vakarų Lietuvoje skatinsime rinktis alternatyvias, aplinkai draugiškesnes sąmoningo keliavimo rūšis, kurios padės išsaugoti regione esančias itin jautrias žmonių veiklai šalies teritorijas – Kuršių nerijos nacionalinį parką, Pajūrio regioninį parką. Taip atliepsime klimato kaitos problemas, kartu skatindami gyvenimo tempo lėtinimo ir slowtourism tendencijas, tik dar labiau stiprindami COVID-19 laikotarpiu populiarėjusį dviračių turizmą“, – sako asociacijos „Klaipėdos regionas“ vykdančioji direktorė E. Stonkė.

Jai antrina ir Neringos meras Darius Jasaitis, teigiantis, jog Klaipėdos regione egzistuoja išskirtinėmis gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis pasižyminčios vietoves, kurių išsaugojimui būtini tvarūs sprendimai: taupantys gamtos išteklius, kuriantys sveiką gyvenamąją bei poilsio aplinkas. D. Jasaitis įsitikinęs, kad nuoseklus dviračiams ir pėstiesiems skirtos infrastruktūros vystymas dar labiau skatins rinktis alternatyvias susisiekimo priemones bei mažins automobilių srautus, o tuo pačiu kurs vis platesnes ir saugesnes galimybes aktyvesniam poilsiui gamtoje.

Jau šiuo metu aktyviai koncentruojamasi į dviračių maršrutų atnaujinimą skirtingose Vakarų Lietuvos savivaldybėse alternatyvaus judumo būdo skatinimui. Visos Lietuvos labiausiai laukiamas pokytis – per visą Kuršių neriją einančio tarptautinės reikšmės „EuroVelo 10“ maršruto, besitęsiančio nuo sienos su Kaliningradu Neringoje iki Latvijos sienos Būtingėje, rekonstrukcija.

„Pirmųjų ruožų atnaujinimo darbai nuo Klaipėdos iki Juodkrantės, bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija ir LR Susisiekimo ministerija, turėtų prasidėti jau šiemet, o per artimiausius kelerius metus norime iš esmės sutvarkyti apie 36 km šio tako iki Preilos. Džiugu tai, kad šia rekonstrukcija ketiname atnaujinti ir takus, jungiančius Preilą ir Pervalką su pajūrio juosta“, – vardina Neringos meras.

Belaukiant didžiųjų pokyčių, jau atnaujintas pėstiesiems bei dviratininkams skirtas takas, jungiantis Nidos pietinį ir centrinį paplūdimius, bei kiti Neringos mieste esantys dviračių takai.  

Visų suinteresuotųjų šalių susitelkimas – būtinas siekiant tikslų

Žvelgiant į Vakarų Lietuvos savivaldybes pastebimos skirtingai išvystytos turistinės dviračių trasos – tiek tako atkarpos ilgio, tiek ir bendros infrastruktūros atžvilgiu. Trumpiausios dviračių takų atkarpos Vakarų Lietuvoje priklauso Skuodo ir Šilutės rajonų savivaldybėms.

Aktyvių ekskursijų, kelionių, nuotykių ir pramogų Vakarų Lietuvoje ekspertų bendruomenės „Active Trips“ vadovas Edgaras Vaškaitis komentuoja: „Tai tikrai nereiškia, kad esama situacija priklauso tik nuo pačių savivaldybių – nemažai lemia ir tam tikri Vyriausybės nutarimai bei strategijos. Mažesni miestai neretai negauna pakankamai teritorijų planų ruošimui reikalingų pinigų, lyginant su didžiaisiais: turinčiais daugiau finansinių galimybių“.

E. Vaškaitis, apžvelgdamas septynių Klaipėdos regiono savivaldybių planus, įgarsina svarbiausią jų siekį – tobulinti dviračių takus taip, kad jie pirmiausia tarnautų vietiniams gyventojams kaip susisiekimo bei turizmo priemonė. Regioninis požiūris ir bendras Vakarų Lietuvos savivaldybių darbas šiuo atžvilgiu itin pasitarnauja. Pašnekovas priduria: „Kuo efektyviau visos suinteresuotosios pusės derins savo veiksmus ir vieningai sieks nusimatyto dviračių takų tinklo infrastruktūros sutvarkymo, tuo greičiau matysime pokyčius. Dar svarbesnis lūkestis ateičiai – daugiau kalbėti apie darnų turizmą, patrauklių ir įdomių turizmo produktų kūrimą, jų viešinimą, dviratininkams draugiškų paslaugų stiprinimą“.

Tad visus dviračių turizmo entuziastus ir šalies gyventojus bei svečius kviečiame sekti Klaipėdos regiono dviračių takų tinklo pokyčius bei jungtis prie darnesnio turizmo Vakarų Lietuvoje bei visoje šalyje skatinimo!