Kitąmet Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centras minės 25-metį

Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centras įkurtas 1993 m. ir buvo pirmas toks Lietuvoje. 2013 m. rugsėjo 1 d. jam suteiktas Meilės Lukšienės vardas. Su centro direktore Meilute APANAVIČIENE kalbėjomės apie centro praeitį, dabartį ir ateitį.

Vadovauja centrui nuo 2005 m.

„Atsitiktinai sužinojau apie švietimo centrą. Buvo įdomu, nes tai kažkas naujo. Galvojau, kad visai norėčiau jame dirbti. Kai 1995 metais prasidėjo masinė mokytojų atestacija, visi suskubo atestuotis. Pirma banga buvo Vilniuje – kursai, įskaitos. Buvo panašu į masinę psichozę – eilėse žmonės laukė. Kažkas užėmė eilę ir man. Aš sakau: „Marijampolėje turime švietimo centrą, ten galiu viską susitvarkyti.“ Prisimenu pavydžius žvilgsnius – o, kaip jums gerai“, – pasakojo direktorė.

Švietimo centre M. Apanavičienė pradėjo dirbti 1996 m. ir išaugo iki vadovės. Vadovauja nuo 2005 m. Kolektyvas draugiškas, motyvuotas, visi dirba darniai. Niekas niekada dirbti ir netrukdė, pasitikėjo, bet sunkiausia buvo, kai iširo apskritys.

2010 m. vyko apskričių reforma, iškilo klausimas dėl Švietimo centro priklausomybės. Direktorė prisimena, kad centrą palaikė visos aplinkinės savivaldybės. „Naikinant apskritis kažkokiu neaiškiu būdu Marijampolės švietimo centras buvo patekęs į „nereikalingų“ įstaigų sąrašą (Saulėlydžio komisija bandė mažinti biudžeto išlaidas – aut. pastaba). Kilo sujudimas, merai vyko į Vilnių aiškintis, įrodinėjo, kad centras reikalingas. Galiausiai mus perėmė Marijampolės savivaldybė. Ir iki šiol, nors esame Marijampolės savivaldybei priklausanti įstaiga, dirbame visai apskričiai, kaip ir anksčiau. Be mūsų, tik Vilkaviškyje yra švietimo pagalbos tarnyba, ji neseniai gavo akreditaciją“, – sako vadovė.

Savivaldybės suaugusiųjų švietimo koordinatorius

2014 m. Švietimo centre atidaryta Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija, ji tapo centro padaliniu. Dėl viso šito buvo šiek tiek pakeisti etatai, bet bendras skaičius išliko toks pat. Viena iš Švietimo centro darbo sričių visada buvo kultūrinė veikla, šalia pedagogų kvalifikacijos kėlimo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo. Renginiai centre vykdavo nuolat, bet kai atsirado galerija – labiau patraukli erdvė, jų gerokai padaugėjo.

2015 m., priėmus naują neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymą, iškilo poreikis savivaldybėms turėti šio švietimo koordinatorių. Tos funkcijos atiteko centrui. Dėl to teko šiek tiek pakoreguoti nuostatus.

2016 metai buvo intensyvūs, nors, pasak direktorės, pastaruoju laiku jau visi metai tokie būna.

„Nuolat atsiranda naujų projektų, kuriuos suplanuoja nacionalinės institucijos, įvairūs fondai, o mes stengiamės dalyvauti, nes tai – galimybės gauti lėšų. Bėda tik, kad kai kurie yra sudėtingai administruojami, tenka pavargti.“

Centras, kaip suaugusiųjų švietimo koordinatorius, telkia visas tuo užsiimančias institucijas. Rengia neformaliojo suaugusiųjų švietimo veiklos programas ir dalyvauja Švietimo ir mokslo ministerijos skelbiamame konkursuose. Konkurencija didelė, bet ir pernai, ir šiemet Švietimo centrui pasisekė laimėti, nors lėšos nėra didelės. Smagu, kad finansavimą laimėjo net trys Marijampolės savivaldybės dalyviai – be centro, dar Petro Kriaučiūno biblioteka ir Trečiojo amžiaus universitetas (TAU).

Rezultatai kartais stebina

Nors dirbama nemažai, bet rezultatai kartais stebina nemaloniai: štai pristatytas tarptautinis tyrimas, iš kurio matyti, kad suaugusieji pagal skaitymo ir matematikos gebėjimus pasiekę vidurkį tarp Europos šalių. O pagal problemų sprendimą kompiuteriu stipriai atsilieka. Toks tyrimas mūsų šalyje atliktas pirmą kartą. Rezultatai pristatyti pagal amžiaus grupes ir apskritis.

Ir liūdina, ir kartu sunku patikėti, kad pagal problemų sprendimą kompiuteriu velkamės uodegoje. Švietimo centras nuo 2003 m. daug dirba kompiuterinio raštingumo srityje. Taip pat šį raštingumą intensyviai kėlė ir Marijampolės TAU, ir Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka. Kitos Marijampolės apskrities savivaldybės tokio įdirbio neturi, galbūt todėl visos apskrities rezultatai tokie prasti.

Beje, tyrimas parodė, kad kai kuriais atvejais magistro išsilavinimą turintieji problemų sprendimo kompiuteriu srityje pasirodė prasčiau už turinčius aukštesnįjį išsilavinimą. O tai, pasak direktorės, tikrai keista ir sunku patikėti. Bet tokie jau tie statistiniai tyrimai.

Didžiausią motyvaciją mokytis turi senjorai, nes jiems nestinga laiko, jie aktyvūs. Suaugusiųjų neformalusis švietimas visiškai nėra finansuojamas valstybės, nėra jokių krepšelių ar pan. Lėšos gaunamos tik iš programų ir projektų.

Kai kurie žmonės nori tobulėti nuolat

Pedagogų motyvacija mokytis įvairi. „Dabar būtinosios atestacijos jau nelikę, reikia tik kartą atestuotis, gauni vardą ir gali snausti. Kai reikėjo nuolat atestuotis, dar būdavo bent išorinė motyvacija. Bet yra tokių pedagogų, kurie turi vidinę motyvaciją nuolat tobulėti. Kitus mokyklos valdžia skatina. Yra ir tokių mokyklų, kurioms tai trukdo. 5 dienas per metus mokytojai turi skirti kvalifikacijos kėlimui, ir tai kai kam atrodo per daug. Bet gyvenimas greitai keičiasi, reikia stengtis sekti naujoves“, – pasakoja centro vadovė.

Mokytojo kompetencija privalo augti nuolat. Ministerijoje yra parengti dokumentų projektai grąžinti privalomą atestaciją, bet kaip bus, dar nežinia.

„Svarbu skirti dėmesio kvalifikacijos kėlimui. Kažkada verslas siekė uždirbti iš kvalifikacijos kėlimo, o centrus bandyta nustumti nuošalėn. Tada labai sustiprėjo mūsų asociacija, apgynėme savo interesus. Verslininkui juk nerūpi, kas bus po kursų. O mes esame arti mokytojo, galime pasiekti kiekvieną mokyklą. Bendradarbiaujame su aukštųjų mokyklų asociacija, bet jos teikia tik teorines žinias, o mes galime duoti gerųjų pavyzdžių. Įkvepiančių pavyzdžių šalyje tikrai netrūksta“, – sako direktorė.