Kino teatras „Šviesa“ – prarastųjų Kybartų pėdsakais

Šiandien, gegužės 20-ąją, Kybartų kultūros centro A. Kezio vardo galerijoje apsilankė dvi ypatingos viešnios – Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus darbuotoja Sonata Žalneravičiūtė ir literatūrologė Rūta Lazauskaitė. Pokalbiui apie kino teatrą taip pat pasikviečiau kybartietę Romą Višinskienę, kurios pasakojimai apie tai, kaip jos vyras daugelį metų dirbo kino mechaniku Kybartuose, o filmą rodyti jam buvo tekę ne tik kino teatre „Švyturys“, bet ir „Gulbės salėje“, labai pagyvino mūsų susitikimą.

Dienos didžioji dalis, kalbantis apie Kybartus ir kino teatro istoriją, pralėkė nepastebimai. Bet viskas prasidėjo ne šiandien. Maždaug prieš metus laiko kultūros centras gavo užklausą iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus apie Kybartuose kažkada veikusį kino teatrą „Šviesa“. Ir tai tikrai suintrigavo, nes, rodos, niekas nieko apie tokį kino teatrą net nebuvo girdėjęs. Tačiau tai nesustabdė, tik labiau paskatino atrasti dar vieną „Prarastųjų Kybartų“ kampelį. Daugelis spėliojo, kad gal būt tai „Gulbės salė“, bet tokie spėjimai nepasitvirtino. Kaip liaudyje sakoma – ieškok ir rasi. Tad teko perskaityti visas Pasaulio kybartiečių išleistas knygas apie Kybartus – nieko. Kybartų bendruomenė Facebook paskyroje dalinosi iš minėto muziejaus darbuotojos S. Žalneravičiūtės atsiųstomis Lietuvos archyve jos aptiktomis nuotraukomis ir dokumentų kopijomis, liudijančiomis, kad maždaug 1941-1942 m. visgi toks kino teatras Kybartuose buvo – vėl nieko. Niekas negalėjo pasakyti, kaip buvo iš tikrųjų. Prisiminiau kybartiečio a.a. Albino Sakalausko knygelę "Mano Kybartai“ ir ten trumpai užsiminta, kad „Kybartai turėjo du kino teatrus: Benskio „Palas“ ir Vašiulio "Metropolis" (J.Janonio gatvėje). Nė vienas neišliko – sugriauti per karą. Po karo pastatytas naujas kino teatras „Švyturys“ <...> Kybartuose buvo dar vienas kino teatras „Olimpija“, kurį nupirko Šiaudinaitis. Jame buvo įrengta duonos kepykla (Albinas Sakalauskas „Mano Kybaratai“, p. 21). Tai dar labiau sudomino – Kybartai turėjo ne vieną kino teatrą? Pasirodo – taip. Ir paaiškėjo faktas, kad buvęs Benskio „Palas“ ir buvo tas pats kino teatras „Šviesa“, veikęs vos pora metų vokietmečiu (apie 1941-1942 m., nes 1943 jis jau nebeveikė). Kaip A. Sakalauskas ir rašė – „nė vienas jų neišliko“.

Ilga istorija atpasakota gana trumpai, bet mes ilgą laiką ieškojome atsakymo į daugelį klausimų. Už tai, kad Kybartų kultūros centro A. Kezio vardo galerija pasipildė dar viena istorija ir keletu archyvinių kadrų, pirmiausiai turime dėkoti Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus darbuotojai Sonatai Žalneravičiūtei, kuri pirmoji ėmė domėtis kino teatrų Lietuvoje istorija. Faktas, niekaip nebūčiau išsivertusi be Pasaulio kybartiečių draugijos narės Violetos Mickevičiūtės – Urbienės pagalbos, kuri, telefonu pakalbinusi 90-metį perkopusį kybartietį Andrejų Kaminskį, pasidalino išgirstais miglotais prisiminimais, kaip kartą, dar mokydamasis progimnazijoje, jis lankėsi tame kino teatre, bet kaip vadinosi kino teatras ir ką žiūrėjo, neprisimena. Šios dėlionės detalės labai pagelbėjo nustatyti pastatą – iš A. Kaminskio pasakojimo ir A. Sakalausko knygelėje aprašytų faktų, bei turimų nuotraukų jau galėjome susidaryti vaizdą, kad iki tol neatpažintose nuotraukose pavaizduotas kino teatras „Šviesa„ stovėjo maždaug toje pačioje vietoje, kur ir buvęs kino teatras „Švyturys“. Dar viena Kybartų paslaptis geranoriškų žmonių dėka, galima sakyti, atskleista.

Andželika Micutienė,

Kybartų kultūros centro vadybininkė