PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kas gero ekranuose?2021 m. Balandžio 5 d. 16:22

Kino pavasaris. Filmo apžvalga: „Berlynas. Aleksandro aikštė“ (2020)

Pasaulis

Kadras iš filmo

Monika ViliušytėŠaltinis: Etaplius.lt


170623

Štai taip nepastebimai ir praskriejo daugiau kaip 2 kino festivalio „Kino pavasaris“ savaitės, palikusios nemažai įspūdžių kino gerbėjams. Taip jau sutapo, kad vienas paskutinių festivalyje mano peržiūrėtų filmų tapo vienu įsimintiniausių ir palikusių daugiausiai apmąstymų peržiūrai pasibaigus.

Pagal daugelio rašytojų ir skaitytojų puikiai vertinamą Alfred’o Doblin’o to paties pavadinimo romaną sukurta kino ekranizacija „Berlynas. Aleksandro aikštė“ (orig. pavadinimas “Berlin Alexanderplatz”) pasakoja apie pabėgėlį iš Afrikos Fransį (jį vaidina iš Bisau Gvinėjos kilęs aktorius Welket Bungue), siekiantį svajonės išsipildymo Berlyne, Vokietijoje. Tiesa, pats Fransis nemėgsta, kai jį vadina pabėgėliu ir prašo jį vadinti imigrantu, todėl toliau taip jį ir vadinsime. Kaip ir įprasta tokiems imigrantams, neturintiems net asmens tapatybės dokumentų, Fransis kartu su likimo broliais gali dirbti tik nelegalų sunkų fizinį darbą statybų aikštelėse ar gamyklose. Tačiau atsitiktina pažintis su narkotikų platintoju Reinhold’u (aktorius Albrecht Schuch) Fransio gyvenimą apverčia aukštyn kojomis. Suuodęs svajonių gyvenimo galimybę, Fransis nejučia paklūsta naujajam draugui, jo gyvenimo stiliui ir įsilieja į nusikalstamą naktinio Berlyno aplinką. Kasdien jausdamasis vis stipresnis ir labiau priartėjęs prie savo gyvenimo svajonės Fransis dar nežino, kokia gali būti tikroji viso to kaina.

Verta būtų pažymėti iš Afrikos kilusio pagrindinio aktoriaus Welket Bungue vaidybą. Tai buvo pirmasis mano matytas filmas su juo ir tenka pripažinti, kad vaidyba pasirodė labiau nei įtaigi. Beje, pats aktorius tarptautiniame “ArtHouse” kino festivalyje jau gavo apdovanojimą už geriausio aktoriaus vaidmenį. Taip pat puikų darbą čia atliko ir Reinhold’o vaidmenį atliekantis vokiečių aktorius Albrecht’as Schuch’as, kurio personažas filme neabejotinai labiausiai kontraversiškas, be galo charizmatiškas ir tuo pačiu neurotiškas. Stebint abiejų paminėtų veikėjų bendrus tapusius siekius filme tarsi matome savitą ir amžiną kovą tarp gėrio ir blogio, kada blogis vis bando oponentą palenkti į savo pusę, bandydamas įtikinti, kad tokia jo lemtis ir taip ir turi viskas būti. Tuo tarpu gėrio sąvokos neatsisakantis pasekėjas bando išlikti teisingas, tačiau dėl savo veiksmų tampa draskomas vidinių konfliktų. Svarbus filme ir pasakotojos – Misės vaidmuo, kurią vaidina vokiečių aktorė Jella Hasse. Ji tarsi įneša į Fransio gyvenimą stabilios ramybės ir siekiamybės viltį, kurią pajunta ir pagrindinis filmo herojus, tačiau ar ne per vėlai? Minties pabaigti negaliu, nes tai jau būtų nukrypimas į tuos siužeto vingius, kuriuos geriau išvysti ekrane, nei perskaityti.

Apibendrinant, tris valandas trunkantis režisieriaus Burhan’o Qurbani projektas - pakankamai gilus ir ambicingas, kad šią laiko trukmę juntamai sudegintų greičiau nei ji atrodys iš pirmo žvilgsnio, tad daugelyje Europos kino festivalių jau puikiai įvertintas filmas neturėtų prailgti. O atsiliepimą pabaigsiu įstrigusia citata iš filmo apie pagrindinį herojų: “Jis tik bando išlikti geru blogio pilname pasaulyje”. Geros peržiūros! 

P.S. Atsiliepimas pateiktas bendradarbiaujant su „Kas Gero Ekranuose“ ir kino festivaliu „Kino Pavasaris“.

Apžvalgos autorius Agnius Atstopas

IMDB

Kas gero ekranuose?