Kino menininkas Eugenijus Ostašenkovas atvyksta į Šiaulius

Šiauliai

E. Ostašenkovo archyvo nuotr.

Laima JuzulėnienėŠaltinis: Etaplius.lt

20947

Lapkričio 23 d. 17 valandą susitiksime su kino operatoriumi, režisieriumi Eugenijumi Ostašenkovu. Filmų retrospektyva vyks Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (Aušros al. 62, Šiauliai).

Eugenijus Ostašenkovas turi sukaupęs šimtus valandų filmuotos medžiagos. Jis filmuoja, fotografuoja žmones renginiuose, šventėse, darbuose ir buityje, mat yra įsitikinęs vaizdo archyvo reikšme – juk filmuotos medžiagos gali prireikti net po daugelio metų. Jo objektai ir herojai dažniausiai surandami Rytų Lietuvoje.

Eugenijus jau aštuntoje klasėje buvo išstudijavęs mėgėjiškos kino kameros privalumus ir kino filmų kūrybos procesą, tad jau tada kameros nepaleisdavo iš rankų. Pats filmuodavo ir fotografuodavo. Nuotraukos rasdavo vietos Šiaulių miesto laikraštyje, fotoparodose. Kinu sudomino pusbrolis, dabar garsus fotomenininkas Aleksandras Ostašenkovas. „Smagūs buvo laikai. Kinas kaip šuoras, kaip vėjas atėjo į mūsų gyvenimą“, – prisimena A. Ostašenkovas.

„1970 m. rugsėjo 13-tą „susidėjau“ su Eugenijum. Savo kino studiją pavadinom „O A E film“ (Ostašenkovas Aleksandras Eugenijus filmas). Pinigų neturėjom, tad rinkdavom butelius, priduodavom ir eidavom tiesiai į fotoprekių parduotuvę. Kadangi filmavom daug, pretenzijos buvo solidžios.

Nusipirkti naują, nepasibaigusios garantijos juostą ne visada galėjom. Nauja juosta kainuodavo vieną rublį dvidešimt kapeikų, o nukainuota – perpus pigiau, 50 kapeikų.

Kokybė, žinoma, skirdavosi. Tačiau tekdavo filmuoti dažniausiai tik ant prastesnės, kurios galiojimas pasibaigęs. Po pamokų vos ne kasdien, net ir šeštadieniais sekmadieniais filmuodavom. Daugiausia – parodijas, kurdavom detektyvus.

Patys ir scenarijus rašydavom. Naivūs jie buvo tais laikais, nors mums atrodydavo – be galo įdomu“, – prisimena A. Ostašenkovas.

aleksandro-ostasenkovo-nuotrauka-1.jpg

Vėliau pusbrolių keliai išsiskyrė. Aleksandrui išėjus į armiją, Eugenijus dar bandė filmuoti su kiemo draugais, paskui išvažiavo į Vilnių. Svajonę Eugenijus įgyvendino 1972 m. Baigęs mokyklą įstojo į Sąjunginį kinematografijos institutą – vieną pagrindinių Maskvos kino mokyklų. 1975 m. pradėjo dirbti Lietuvos kino studijoje.

E. Ostašenkovas 1981–1989 m. filmavo su dauguma Lietuvos dokumentikos režisierių. Panašiu metu prasidėjo ir jo, režisieriaus ir operatoriaus, o dažnai – ir filmų autoriaus, kūrybos periodas. Vos tik prasidėjus atgimimui, E. Ostašenkovas ėmėsi filmuoti kino kroniką.

Autoriaus filmų kraitė išties gausi: menininkų portretai, istorinės tematikos filmai, kino žurnalai, kronikos, socialinis kinas, gamtos pažinimo ir mokslo populiarinimo filmai.

Šiaulių kino meno klubas kviečia nepraleisti progos pažinti dar vieną iš Šiaulių kilusį menininką.

Šiaulių kino meno klubo inf.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt