Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Raketa / YouTube
EtapliusŠaltinis: BNS
„Rugsėjo 25 dieną 08 val. 44 min. (vietos, 3 val. 44 min. Lietuvos laiku) raketinės pajėgos paleido tarpžemyninę balistinę raketą (...) su imitacine kovine galvute į atvirą jūrą Ramiajame vandenyne, ir raketa nukrito į numatytus jūros rajonus“, sakoma ministerijos pranešime.
„Šis bandomasis paleidimas yra įprastas mūsų metinio treniruočių plano elementas“, – pridūrė ministerija.
„Jis atitinka tarptautinę teisę ir tarptautinę praktiką ir nėra nukreiptas prieš kokią nors šalį ar taikinį“, – teigė ji.
Vienas analitikas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Kinija paprastai tokius bandymus atlieka savo oro erdvėje.
„Tai labai neįprasta ir greičiausiai pirmas kartas per pastaruosius dešimtmečius, kai matome tokį bandymą“, – sakė Carnegie tarptautinės taikos fondo vyresnysis mokslinis bendradarbis Ankitas Panda.
„(Bandymas) greičiausiai rodo, kad Kinija nuolat modernizuoja savo branduolinę ginkluotę, o tai pasireiškia naujais bandymų reikalavimais“, – pridūrė jis.
Praėjusį spalį JAV gynybos departamentas pareiškė, kad Kinija savo branduolinį arsenalą plėtoja sparčiau, nei Jungtinės Valstijos tikėjosi.
Jo teigimu, 2023 metų gegužės duomenimis, Kinija turėjo daugiau kaip 500 veikiančių branduolinių kovinių galvučių, o iki 2030 metų ji jų greičiausiai turės dvigubai daugiau.
Lapkritį Jungtinės Valstijos ir Kinija surengė retas derybas dėl branduolinės ginkluotės kontrolės, taip siekdamos sumažinti nepasitikėjimą prieš prezidentų Joe Bideno ir Xi Jinpingo susitikimą.
Tačiau liepą Pekinas pareiškė, kad sustabdė derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir ginklų kontrolės, reaguodamas į Vašingtono sprendimą dėl ginklų pardavimo Taivanui.
Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI) metinėje ataskaitoje nurodė, kad Kinija turi trečias pagal dydį pasaulyje branduolinių kovinių galvučių atsargas po Rusijos ir Jungtinių Valstijų.
Šiais metais Pekinas paskelbė, kad 7,2 proc. padidins savo gynybos biudžetą – antrą pagal dydį pasaulyje.
Toks sprendimas priimtas Kinijai vis dažniau konfrontuojant su Jungtinėmis Valstijomis ir jų regioniniais partneriais tokiais klausimais kaip Pietų Kinijos jūra ar Taivanas.
Šį mėnesį Kinijos ir Jungtinių Valstijų aukšto rango kariniai pareigūnai surengė nuodugnias derybas, kurios yra dalis šių valstybių pastangų išvengti didesnės įtampos, potencialiai peraugančios į konfliktą.