PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2023 m. Spalio 25 d. 22:06

Kieno rankose likimas?

Utena

Valdas MintaučkisŠaltinis: Etaplius.lt


281831

Utenoje tarptautinis neprofesionalių teatrų festivalis „Theater cluster“ prasidėjo mero patarėjos Gerdos Rušienės sveikinimais režisieriui Šarūnui Kunickui, teatro trupei ir žiūrovams, o teatro kolektyvas žiūrovų teismui pristatė sezono premjerą Utenos scenai adaptuotą puikiai  pasaulyje žinomą ir Pulicerio premija įvertintą  Tenesio Viljamso 1947 metais parašytą pjesę „Geismų tramvajus“.

Veiksmas scenoje prasideda, kai palaidojusi vyrą, tėvus ir tetas, praradusi gimtąją sodybą, simbolišku pavadinimu „Svajonė“ Blanša Diubua (akt. Rūta Baškevičiūtė-Lauciuvienė) prieš kelis šimtus metų įsikūrusių Jungtinėse Amerikos Valstijose prancūzų aristokratų palikuonė, išsilavinusi ir rafinuota, priklausanti kitam socialiniam sluoksniui atvyksta į skurdų Arizonos valstijos miestą Naujjąjį Orleaną pas savo sesę Stelą, ištekėjusią už lenkų kilmės Stenlio Kovalskio šeimą. Į miestą, kuriame gyvena naujos kartos visai kiokių pažiūrų bendruomenė.

Nuo pirmo susitikimo, nežiūrint paviršutiniško mandagumo tarp Stenlio Kovalski (akt. Valdas Laurinavičius) ir Blanšos iškart įsivyrauja įtampa. Jam nepatinka kitokiame pasaulyje gyvenusios Blanšos manieros, jos prabangūs drabužiai ir papuošalai. Priešiškumas dar labiau padidėja lagamine radus Diubua šeimai priklausiusios vilos „Svajonė“ dokumentus ir įtarinėjant, kad Blanša neteisėtai ją pardavė. Blanšos ir Kovalskio perduodami iš rankų į rankas perduodami daiktai niekada nepasiekia adsresato rankų, o krinta ant žemės.

Sesę sutikusi šeimos pilkoji pelytė sesuo Stela ( akt. Justina Mandrijauskaitė), padėjusi galvą ant atvažiavusios sesers kelių sugeba išlaikyti savitą linksmą, susirūpinusią ar skausmingą abejingumo nuotaiką bendraujant tarp vyro ir sesers pasaulių, net ir tada, kai vyras privartauja sesę, net ir tada, kai visdam laikui atsisveikina su ja, net ir tada, kai vyras kažką šnabžda atsekdamas palaidinės sagas

Blanša susipažista su Kovalskio kariuomenės dalinio draugu Haroldu Mitčelu, Kovalskio alaus ir pokero vakarėlių draugu (akt. Algirdas Brčys – jaunesnysis). Atsiranda nemanieringas bendravimas. Gėlės ir darbininko tik per dideles švėntes apsivelkamas kostiumas, šilti jausmai. Mičas norėtų Blanšą vesti ir kas žino, kaip pasaulis butų pasisukęs, jei Kovalskis nebutų iššniukštinėjęs kai kiurių Blanšos „negarbingo“ gyvenimo puslapių... net tada, jau darbininko kombinezonu vilkintis Haroldas Mičelas išlieka švelniu, neturinčiu atviro priešiškumo žmgumi.

Vaidinimas tragiškų jausmų ir gyvuliškų aistrų drama, neišsipildžiusių svajonių, meilės, laimės troškimo ir žiaurios tikrovės konfliktas. Susikerta manierų ir nereliame svajonių ir iliuzijų gyvenime gyvenanti Blanša ir primytivus, nevengiantis konfliktų nujosios kartos lenkų emigrantas Stenlis, kuris „valgo kaip gyvulys, vaikšto kaip gyvulys, šneka, kaip gyvulys“

Be keturių spektaklio personažų, scenografijos kūrėjai įvedė dar vieną pasyvų veikėją – be scenos gilumą raižančių ryškių raudonų spalvų linijų ryškiai matomas minimalistinės konstrukcijos bufetas, tiesiogiai ar slaptomis lankomas visų personažų.