PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2020 m. Liepos 17 d. 15:04

Kiemo, kuriame gimė Šiaulių „Pietinis“ paieškos su gidu Sauliumi Stasiūnu

Šiauliai

Mindaugo Laurinaičio nuotraukos

Tomas PauliuščenkaŠaltinis: Etaplius.lt


138884

Saulėtą liepos 16-osios vakarą šiauliečiai būriavosi prie Šiaulių viešbučio „Hotel Tomas“. Nuo šio atspirties taško prasidėjo dvi valandas trukusi Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (toliau ŠAVB) organizuota ekspedicija „Kiemas, kur gimė Pietinis“. Ekspedicijos tikslas buvo labai konkretus – rasti kiemą, kuriame užsimezgė, gimė ne tik šiauliečiams, bet po pasirodžiusio Rimanto Kmitos romano „Pietinia kronikas“ ir visai Lietuvai gerai žinomas „Pietinis“.


Foto galerija:

1.jpg
2.jpg
4.jpg
5.jpg
6.jpg

Sekdami patyrusį vedlį Šiaulių gidą Saulių Stasiūną, ekspedicijos dalyviai išnaršė „Pietinio“ gatves, takus ir kiemus, užkampius ir net daugiabučių namų rūsius, kuriuose rado ne vieną intriguojančią istoriją apie „Pietinį“ ir jo žmones. Gidas ekspedicijos dalyviams priminė šios vietovės legendas, čia gyvenusių žmonių pavardes, nuopelnus, supažindino su ne vieną dešimtmetį čia gyvenančiomis ir turinčiomis įdomių istorijų asmenybėmis.

Paklaustas, kas vis dėlto yra tas „Pietinis“, gidas S. Stasiūnas atsako nevienareikšmiškai: „Esamuoju laiku atsakyti, kas yra „Pietinis“, gana paprasta, nes garsas apie šią Šiaulių dalį literatūrine prasme konkuruoja su paties miesto vardu. Tačiau pažvelgus į šią vietą bent šimtą metų atgal, rastumėme penkis kaimus į pietus nuo Šiaulių centro: Žaliūkes, Lieporius, Dainus, Gytarius bei Gegužius. Pirmą kartą šie kaimai paminėti dar 1596 m. Šiaulių karališkosios ekonomijos raštuose.“ Būtent šiuose kaimuose ir ėmė megztis šiandieninis „Pietinis“, aplink juos ir iš jų susiformavo „Pietinio“ kiemai ir tik gido aštrios akies ir žinių dėka prieš ekspedicijos dalyvių akis atsivėrė praėjusių laikų artefaktai, minėtų kaimų kultūrinis ir architektūrinis palikimai, giliai įsirėžę į šiandieninio „Pietinio“ bendrą paveikslą. Ne vienas iš dalyvių išreiškė nuostabą, kiek svarbių smulkmenų, istorijų slypi „Pietinio“ kiemuose, kur daugelis jų gyvena ir nė nenutuokia esantys unikalios kiemų kultūros dalimi.

Todėl pati ekspedicija davė kiek kitokį rezultatą, nei buvo tikėtasi – vieno kiemo, kuriame gimė „Pietinis“ išskirti taip ir nepavyko. To padaryti neįmanoma, nes daugumoje „Pietinio“ kiemų slypi šios miesto dalies užuomazgos, žmonės ir unikalios istorijos, kurios tik ir laukia, kada bus ištrauktos į dienos šviesą.

Misijos atgaivinti „Pietinio“ ir jo kiemų legendas, kultūrinį palikimą jau antrus metus imasi ŠAVB savo projektu „Kiemai“, kurio viena iš naujų šių metų veiklų tapo būtent ši ekspedicija. Projektu biblioteka kviečia šiauliečius ir miesto svečius susitikti daugiabučių namų kiemuose ir diskutuoti su žinomais kultūros ir visuomenės veikėjais. Į bendras kultūrines veiklas ir jų organizavimą įtraukiamos ir siekti bendro tikslo suburiamos miesto kultūros, verslo, jaunimo organizacijos, daugiabučių namų ir miesto bendruomenės, gyventojai skatinami domėtis kultūros artefaktais, vietos turizmo galimybėmis, aktualizuojama unikali kiemų kultūra ir jos puoselėjimo svarba, skatinama miesto kultūrinė sinergija.

Lietuvos kultūros tarybos ir Šiaulių miesto savivaldybės finansuojami 2019 m. „Kiemai“ susilaukė didelio šiauliečių ir vietos bendruomenių dėmesio – išskirtinis renginių ciklas į daugiabučių kiemuose vykusius susitikimus su žinomais kultūros ir visuomenės veikėjais pritraukė mases žiūrovų, o bibliotekai už geriausią metų kultūrinės edukacijos projektą Šiauliuose įteikta Šiaulių miesto savivaldybės premija.

Todėl 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais „Kiemai“ į Šiaulių miesto ir rajono daugiabučių kiemus grįžta su dar daugiau idėjų ir pramogų – nauji diskusijų dalyviai, naujos pokalbių temos, edukacijos vaikams ir nauji kiemai. Iš šiauliečių prašoma tik vieno – nepraleisti progos sudalyvauti ir pasikalbėti taip, kaip seniai nesikalbėta – savo miesto kieme!

Visa informacija apie artimiausius „Kiemų“ renginius skelbiama ŠAVB svetainėje www.savb.lt ir „Facebook“ puslapyje.

Tomo Pauliuščenkos informacija