Kiekvienas gamtos kūrinys yra naudingas ir vertingas

Kiekvienas gamtos kūrinys yra naudingas ir vertingas
Marijampolė
Birutė Montvilienė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Birželio mėnesį Žuvinto biosferos rezervato direkcijos direktoriumi pradėjęs dirbti Paulius Čeponas Marijampolės savivaldybės administracijos tarnautojo kėdę iškeitė į neperšlampančią striukę ir ilgus guminius batus. Vilniaus universitete baigęs ekologijos ir aplinkotyros studijas (ir bakalaurą, ir magistrą), direktorius tikisi daug nuveikti gamtos ir ekologijos labui.

– Vos pradėjęs eiti direktoriaus pareigas, neturėjote laiko „įsipatoginti“ kėdėje – skubėjote rengti UNESCO ataskaitas (jos rengiamos kas dešimt metų).
– Taip, reikėjo įvertinti, kokie pokyčiai (įvairiausiais pjūviais) Žuvinto biosferos rezervate įvyko per dešimtmetį. Tai buvo ataskaita ir apie ūkinę veiklą, ir kaip per tą laiką pasikeitė bendruomenės įsitraukimas, reikėjo įvertinti biologinę įvairovę ir jos kaitą. Kartu su ilgamečiais rezervato darbuotojais ataskaitą (apie 50 lapų su įvairiausiais klausimais) parengėme, ji ir mums patiems buvo įdomi ir vertinga, kad įsivertintume savo veiklą.


– Jūsų metinėje ataskaitoje radau įdomios statistikos, kad, pavyzdžiui, 2021-aisiais rudenį buvo užregistruotas rekordinis migruojančių žąsų skaičius – 24540. Kaip įmanoma suskaičiuoti migruojančias žąsis ar kitus paukščius? Kas juos skaičiuoja?
– Yra metodika, kuria vadovaujamasi. Žąsis, kaip ir kitus paukščius, skaičiuoja ekologai, kaip sakoma, pro aušrą – anksti ryte, apie septintą valandą, kai žąsys kyla nuo vandens. Darbuotojai pasidalina ežerą tam tikromis teritorijomis ir skaičiuoja.

– 2021-aisiais, kaip rašote ataskaitoje, sutvarkyta ir prižiūrėta 191,2 ha teritorija. Ką tai reiškia?
– Tiek hektarų nušienauta, šienas sudžiovintas, jo rulonai nuvežti į dirbtuves, kur iš šieno gaminamos žolės granulės. Mes jomis šildome administracines patalpas ir lankytojų centrą: ką pasigaminame, tą ir sunaudojame.

– Ataskaitoje minimos „Natura 2000“ teritorijos, esančios Žuvinte. Koks šių teritorijų nustatymo tikslas?
– Tai paukščių ir buveinių apsaugai skirtos teritorijos. Jos surandamos, aprašomos ir įbraižomos į žemėlapį kaip tam tikros buveinės (pvz., skroblynas, viržynas, įvairūs pelkynai ir pan.), nustatomi jų apsaugos tikslai.

– Pernai buvo išardyti trys lieptai į Žaltyčio ežerą. Kodėl?
– Tai buvo nelegalūs lieptai. Žaltyčio ežere draudžiama žvejoti nuo lieptų. Kaip įtariama, nuo jų buvo vykdoma nelegali žvejyba, todėl jie ir buvo išardyti.

– Sėkmingai įgyvendintas meldinės nendrinukės translokacijos ir buveinių sutvarkymo projektas. Kuo šis mažas paukštelis toks naudingas, kad tiek dėmesio jam skiriama?
– Nežiūrėkime vartotojiškai – kuo naudingas? Visa, kas egzistuoja gamtoje, yra reikalinga ir naudinga, atlieka vienokias ar kitokias funkcijas. Meldinė nendrinukė yra nykstanti rūšis, Lietuvoje yra tik dvi buveinės, tinkamos perėjimui – Nemuno deltoje ir Žuvinte. Beje, koks paradoksas: meldinei nendrinukei netinka nei meldynai, nei nendrynai, tik viksvynai. Tai išties labai specifinė buveinė. Todėl labai svarbus šienavimas, kad jos galėtų įsikurti ir perėti.


– Praėjusių metų gruodį Žuvinto ežere jūsų pastangomis įrengta hidrologinė stotelė, kainavusi apie 8 tūkst. Eur. Kodėl ji buvo reikalinga?
– Nuo 1965 m. iki 2021 m. gruodžio hidrometeorologiniai duomenys buvo renkami rankiniu būdu ir informacija kartą per mėnesį siunčiama Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai. Ši naujoji duomenų surinkimo stotelė yra automatizuota, duomenis apie vandens lygį ir temperatūrą siunčia keletą kartų per parą į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos serverius.

– Kokie dar svarbesni darbai padaryti praėjusiais metais?
– Pertvarkyta Žuvinto užtvanka, kuria iš Žuvinto išteka Dovinė. Tai buvo labai svarbus darbas, kadangi vandens lygis ežere vasarą nukrisdavo iki kritinio, tada prasidėdavo grandininė reakcija: jis per daug įšildavo (iki 26–27 laipsnių), o tai kenkdavo žuvims, ežeras sparčiau apželdavo. Sutvarkyta užtvanka leis sureguliuoti vandens lygį ir šitokiu būdu „sukaupti“ vandens ežere per didžiąsias sausras.

– Ataskaitoje minimi metų atradimai – maži augaliukai raudonžiedis berutis ir elbinis skiautalūpis. Kodėl tai atradimai?
– Šių augalų niekada anksčiau nebuvo pastebėta Žuvinto biosferos rezervate. Vasarą Buktos miške rastas elbinis skiautalūpis, kurio natūralios buveinės – už kelių šimtų kilometrų, prie Elbės upės. Tai orchidėjinis augalas, gana mažas – už pakalnutę mažesnis. Pievose pastebėtas ir raudonžiedis berutis, kuris anksčiau šiose vietose neaugo.

– Paskutinis klausimas – apie pinigus. Ar pabrango bilietai lankytojams?
– Anksčiau bilietas kainavo 1 Eur, o šiemet nuo sausio 1 d. jis išties pabrango, dabar kainuoja 2 Eur, tačiau ir paslaugų lankytojai gauna daugiau. Pavyzdžiui, veikia ne tik rezervato lankytojų centras, bet ir gamtos mokykla (vyksta gamtos pamokos mokiniams ir studentams). Pernai čia apsilankė 5040 lankytojų, surinkta 9553 Eur. spec. lėšų.

− Dėkui už pokalbį.

Redakcija rekomenduoja