Kiekvieną pirmadienį keičiame laiką

Šiauliai

Jplenio nuotr.

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

63641

Daugiau nei mėnuo prabėgo nuo paskutinio ar priešpaskutinio laiko keitimo, bet, geriau pagalvojus, laiką mes keičiame kiekvieną pirmadienį, po poilsio dienų pradėdami naują savaitę. Šiais metais Kalėdų ir Naujųjų metų tarpušventyje norintieji turės net 11 laisvų dienų, tad sausio 2 d. vėl teks pradėti nauju laiku nei buvęs tas vienuolika dienų.

Ar sugebėsime išnaudoti tą vienuolikadienį? Įvairūs gyvenimo tyrėjai bei statistinių žinių rinkėjai praneša, jog mūsų krašte 45 proc. moterų ir 40,6 proc. vyrų niekada nesilanko kavinėse, baruose, klubuose ir diskotekose. Daugiausia žmonių laisvalaikį „užmušinėja“ prie televizorių. Kelionės – ketvirtoje laisvalaikio leidimo vietoje, knygų skaitymas – penktoje, sportas – šeštoje... Nė kiek laiko šeimos laisvalaikio organizavimui neskiria beveik 30 proc. Lietuvos gyventojų, iki 2 val. per savaitę skiria 28,6 proc., 2–4 val. – 17,6 proc. Tad kiek žmonių su šeima nori leisti laisvalaikį daugiau negu 4 val.? Daugiau kaip 2 val. laisvalaikio su šeima jau mažai pageidaujančiųjų.

Skaičiau, jog jau daug kur pasaulyje į delną įsiuvamas ryžio grūdo didumo implantas, kuriuo implantuotasis gali atsirakinti duris, susimokėti sąskaitas ir t. t. Tarsi pasiekimas, bet bent man kažkodėl baisoka. Net nežinau kodėl. Atrodo, kad dar keli žingsniai ir tave pavers robotu. Sigitas Geda mėgo pasakoti apie senolį, kuris, paklaustas, kurios epochos žmonės buvo laimingesni – Strazdelio ar dabarties, atsakydavo net nesuabejojęs: „Žinoma, Strazdelio! Įsivaizduokit žmogų, iš ryto atidarantį savo pirkios duris...“

Vienuolika mėnesių ir Kalėdos

Taip jau yra, kad metuose beturime 11 mėnesių ir Kalėdas. Dar tik prasidėjo gruodis, o gali atrodyti, kad jau švenčiamos Kalėdos. Įžiebtos eglutės, žmonės vieni kitus sveikina, keičiasi dovanėlėmis. Ar gerai, ar blogai, kad taip anksti pradedamos švęsti Kalėdos? Bažnyčia tokiai ankstyvai švenčių pradžiai gal ir nelabai norėtų pritarti. Keturias savaites prieš Kalėdas trunkantis adventas – tai susikaupimo, rimties, apmąstymų laikotarpis, laukiant Išganytojo atėjimo. O švęsti pradedama vėlų gruodžio 24-osios vakarą. Kai kurie, net ir nesantys dideli Bažnyčios šalininkai, taip pat tvirtina, jog, pradėjęs anksti švęsti, sulaukęs tikrų Kalėdų, nebeturi ką veikti. Išties keista: kai reikia rimties, susikaupimo, meditacijų – švenčiame, kai reikia švęsti – liūdime ir nuobodžiaujame.

Ankstyvo Kalėdų šventimo šalininkai sako, jog nenorėjimas švęsti byloja, jog pasenai. Gal jau aš ir senas, mat draugijoje prie stalo man norisi ne daugiau kaip dvylikos svečių. Su kitais nebepajėgčiau bendrauti. Esu tikras, Kristus buvo didis draugijų žinovas, prie stalo pasikvietęs būtent dvylika žmonių. Kartą Brahmsui, kuris nemėgo didelių susibūrimų, pateikė būsimų vaišių svečių sąrašą ir pasiūlė išbraukti iš jo tuos žmones, kurie jam nepatinka. Sąrašas buvo toks ilgas, kad kompozitorius pagalvojo ir išbraukė pats save.

Prieššventinėmis susikaupimo ir rimties dienomis dažniau prisėdi pamąstyti apie gyvenimą ir apie dvasingumą, suvoki, jog žmogus turi ne tik kūną, bet ir sielą. Lietuviai tai ypač jaučia. Dvasingumo negali apibrėžti, bet žinai, kad tai jis.

Senieji pranašautojai sako, kad kai miršta žmogus, danguje atsiranda žvaigždė. Mirtis lietuvio gyvenime turi daug sakralumo. Gal todėl net Naujųjų metų išvakarėse lietuviai būtinai nori pamatyti kenčiančią ir mirštančią moterį (turiu galvoje „Traviatą“). Kaip mes be naujametės mirštančios Violetos? Jei reikėtų Naujųjų vakarui rinktis ką nors lietuviško, tai rinktumėmės, be abejo, „Pilėnus“, kur žūva visi, nelieka nė vieno gyvo. Net Dalia Ibelhauptaitė praėjusių Naujųjų sutikimui paruošė premjerą Camiille’o Saint-Saenso operą „Samsonas ir Dalila“, kurios finale Samsonas sugriauna besilinksminančių filistinų šventyklą, po jos griuvėsiais žūdamas pats ir palaidodamas visus priešus.

„Barnevernet“ ir kitos problemos

Paskambino bičiulis. Žmona paliko. Skundžiasi, kad jam sunku. Visiems sunku, sakau, o dar dienos trumpos, daug tamsos. Pasiūlau pasidžiaugti, kad jo istorija tokiam metui labai tikroviška. Kažkas blogo turi įvykti. Galėjo būti dar blogiau. Galėjo automobilį pavogti...

O štai kitas bičiulis į klausimą, kokia diena jam laimingiausia, atsakė, jog išvykimo iš Lietuvos. Paklausei keleto lietuvių, gyvenančių Londone, kokia jų svajonė. „Turėti Londone namą“, – atsakė visi. O galvojau, jog atsakys, kad toji svajonė – grįžti į tėvynę.

Bulvare mane užkalbinusi miela moteriškė pasiūlė parašyti apie, anot jos, kažkokias dabar įsigalinčias vaikų teises. Girdi, visi rašo, o aš tyliu. Ji papasakojo, kad nuo tėvų ne kartą gavusi rykščių, bet dabar už tai jiems yra tik dėkinga.

Apie vaiko teisių ir apsaugos pagrindų įstatymą arba tiesiog „Matuko reformą“ ir su tuo susijusius vaikų paėmimus iš šeimų sunku rašyti, nes neturiu apie tuos įvykius jokių tikslesnių žinių. Informaciją turi tik labai ribotas skaičius žmonių. Reikėtų analizuoti kiekvieną atvejį atskirai, o ką gali pasakyti, jei nieko tiksliai nežinai. Nežino ir tie kalbėtojai, protestuotojai, ir kiti, tačiau dedasi visažiniais. Ar skaitėte šį įstatymą? Įstatymas sukurtas, kad vaikai būtų saugesni, ir problema ne įstatymo, bet jo vykdymo. Bjauriausiai elgiasi politikai, besirūpinantys savo reitingais, o vaikus, kuriais reikia rūpintis, vėl stumdami į pakraščius. Nežinau, ar dar yra šalių, kur patys politikai griautų pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis.

Manau, iškart įsidėmėjote drastišką verslininko, dar vadinamo internetiniu chuliganu, Liudviko Andriulio pasiūlymą atimti vaikus iš durnių ir atiduoti gėjų šeimoms. Išaugtų intelektualai, augantieji lesbiečių šeimose – dideli poezijos mėgėjai.

Kartais viską reikia pradėti iš pradžių

Iš knygų lentynos išsitraukiu Milano Kunderos romaną „Juoko ir užmaršties knyga“. Labai myliu šį čekų-prancūzų autorių, J. Hašeko ir B. Hrabalo tradicijų tęsėją. Ši knyga mus nukelia į 1968-ųjų Prahą. Be abejo, šis miestas sentimentų kelia visiems, kas tik jame lankėsi. Bet tie metai Prahai buvo skaudžiausi. Iš miesto, o ir visos šalies, atimta praeitis ir istorija. Taip ir iš kitų sovietinio lagerio miestų. Taip pat ir iš Šiaulių. Daug metų reikėjo, kol Lenino gatvė vėl tapo Tilžės gatve, o M. Melnikaitės – Dvaro... Viską reikėjo pradėti iš pradžių. Ko šiandien trūksta Šiauliams? Atsakymas, mano galva, labai paprastas – šiauliečių.

Prieš penkiasdešimt metų žodžio „depresija“ niekas nežinojo, o štai XXI amžiaus pradžioje tai baisiausia liga. Žmonija bando išrasti vaistų nuo depresijos ir kai kas mūsų amžininkus pavadino „Prozako karta“, tačiau ar galima pagaminti tokių vaistų? Gi neįveikta depresija virsta negalavimu. Skaičiau, jog depresija yra dviejų tipų. Pirmoji – ilgai trunkanti ir sunkiai praeinanti. Ji lydi visą gyvenimą. Tai jau blogai. Tad žymiai geriau depresija, kuri pasireiškia atskirais gyvenimo tarpsniais. Tad jei susirgsite depresija, linkiu būtent šios. Linkiu to ir sau.

Bičiulis kunigas prasitarė, jog depresiją atbaido išpažintis. Žmogus ją iš savęs išvaro. Nors šiaip jau klausyklų – neišvengiamo visų bažnyčių baldo – prisibijome. Pranciškonams sugrąžinta Vilniaus Bernardinų bažnyčia neturėjo klausyklų ir visos išpažintys vykdavo paprasčiausiai – prisėdus ant suoliukų lyg parke ar stoty. Gal todėl vilniečiai šią bažnyčią labai greitai pamėgo.

Bet depresijai šiomis dienomis ne laikas. Artėja juk šventės, vadinamos didžiausiomis metuose. Gal kur per tas 11 dienų išvyksime, norintieji šventinio šėlsmo vyks į Tenerifę ar Gran Kanariją, tylos – į Lansarotę ar Fuerteventūrą. Jei niekur neišvyksime, be abejo, lankysime draugus. „Mūsų durų skambutis neveikia, kai ateisite, belskitės kojomis“, – sako draugai, kuriuos ketiname aplankyti. „O kodėl kojomis?“ – nustembame. Jie patikslina: „Tai juk rankose laikysite dovanas.“

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt