Kiek rei­kia vi­ta­mi­no D ir ar ga­li­ma per­do­zuo­ti?

Vilnius

(Onebit14 nuotr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt

204252

Vi­ta­mi­no D trū­ku­mas su­ke­lia kal­cio ir fos­fo­ro apy­kai­tos su­tri­ki­mų, dėl ko ga­li iš­si­vys­ty­ti kau­lų li­gos, to­kios kaip ra­chi­tas, os­teo­po­ro­zė ar os­teo­ma­lia­ci­ja. Ko­dėl jo pri­trūks­ta net kai­ti­nant sau­lei?
 

„Vitaminas D žmogaus organizme yra aptinkamas dviem formomis – D2 ir D3. Vitamino D2 žmogus gauna su augaliniu maistu, pavyzdžiui, alyvuogių aliejumi, avižomis ir grybais. Vitaminas D3 gaunamas su gyvuliniu maistu, tokiu kaip riebi žuvis, kiaušiniai, sviestas, taip pat ultravioletiniams spinduliams veikiant odą. Deja, vitamino D su maistu gaunama tik apie 10 proc. reikalingos normos“, – komentuoja vaistininkė Raimonda Truncė.

Dažnai galvojama, kad vitaminas D yra žiemos vitaminas, nes vasaros metu pakankamą jo kiekį gali gauti laiką leidžiant saulės atokaitoje. Kad ir kaip atrodytų keista, vitaminas D saulėje gaminasi pirmąsias 15 min., o per didelis saulės ultravioletinių spindulių kiekis nedidina vitamino D gamybos, mat jo perteklius suyra odoje. Taip pat SPF 30 kremas nuo saulės
95 proc. sumažina vitamino D sintezę.

Vasarą sukauptas vitaminas D dažniausiai pasišalina per 3–4 savaites, todėl jau rugsėjo gale ar spalio viduryje galime turėti šio vitamino deficitą. Rekomenduojama vitamino D koncentracija kraujyje yra nuo 75 nmol/l (30 ng/ml) iki 125 nmol/l (50ng/ml). Jei šio vitamino kraujyje yra mažiau nei 20ng /ml – tai jau žymus trūkumas.

Viena dažniausiai daromų klaidų, vartojant vitaminą D, – vasaros metu nutraukiamas jo vartojimas. Lietuvos gyventojai yra šiauriečiai ir saulėtų dienų šalyje nėra tiek daug, be to, didelė dalis žmonių dirba uždarose patalpose.

Vasarą rekomenduojama rinktis minimalią palaikomąją dozę – 800–1 000 veikimo vienetų. Suaugusiam žmogui rudenį ir žiemą dozę reikėtų padidinti iki 1 600–2 000 UI, o esant tam tikroms organizmo būklėms ar ryškiam vitamino trūkumui – iki 4 000 UI.

Pagrindiniai vitamino D trūkumo požymiai yra nuovargis ir mieguistumas, irzlumas, raumenų silpnumas, padidėjęs jautrumas skausmui, kraujospūdžio pokyčiai, mat vitaminas D itin svarbus širdies ir kraujagyslių sistemai. Šio vitamino įsisavinimą gali sumažinti antsvoris, kepenų funkcijos sutrikimai, virškinimo problemos, tulžies trūkumas ir padidėjęs rūgštingumas. Taip pat nemažai įtakos turi amžius.

Vitaminas D kaupiasi organizme, o jo perteklius pasišalina lėtai, todėl taip pat gresia šio vitamino perdozavimas. Jį išduoda pykinimas, vėmimas, viduriavimas, kalcio nuosėdos organizme, šiek tiek rečiau – sutrikusi inkstų veikla.

Vitamino D stoka gali būti susijusi su vėžiniais susirgimais. Pavyzdžiui, buvo atrastas ryšys tarp vitamino D stokos ir storosios žarnos vėžio. Taip pat kai kurių tyrimų išvadose teigiama, kad genetiškai nulemtas mažesnis vitamino D kiekis yra susijęs su kiaušidžių vėžio atvejais. „Manoma, kad šio vitamino trūkumas susijęs su autoimuninėmis ligomis: pirmojo tipo cukriniu diabetu, išsėtine skleroze bei uždegiminėmis žarnyno ligomis“, – vardija vaistininkė.

Pranešimas spaudai

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt